Moteris rudais plaukais, vilkinti dryžuotą švarką, stovi miesto gatvėje laikydama rankas kišenėse.

Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje: moterys prabilo apie vadovų elgesį

„Direktorius grįžęs po atostogų liepdavo administratorei parašyti laišką, kad visos kolektyvo moterys ateitų su suknelėmis“, – tokia patirtimi pasidalijo viena iš dešimčių moterų, atsiliepusių į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) kvietimą. Šis reikalavimas – tik viena iš daugelio istorijų, kurios pastarosiomis dienomis užplūdo tarnybos socialinių tinklų paskyrą, atskleisdamos sisteminę problemą Lietuvos darbo rinkoje.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė pastebi, kad iniciatyva sulaukė itin greitos ir spontaniškos reakcijos. Per pirmąsias dvi dienas moterys pasidalijo patirtimis, kurios dažnai lieka už uždarų kabinetų durų. Tai nėra oficialūs skundai, o anoniminiai liudijimai, padedantys suprasti tikrąjį seksualinio priekabiavimo mastą ir pobūdį šalyje.

Galios demonstravimas už uždarų durų

Viešai paskelbti liudijimai piešia niūrų vaizdą: nuo neva nekaltų masažų iki brutalaus fizinio poveikio. Viena moteris pasakojo apie kolegą, kuris be jokio perspėjimo pradėdavo masažuoti jai pečius, sukeldamas tokį nesaugumo jausmą, kad galiausiai ji nusprendė palikti darbovietę. Kita respondentė prisiminė vadovą, kuris kitų akivaizdoje klausinėdavo apie jos lytinį gyvenimą, komentuodavo kūno linijas ir bandydavo neva netyčia paliesti intymias vietas.

Kai kurios istorijos dar drastiškesnės: viena moteris pasidalijo patirtimi, kai kolega, jai rišantis batus, jėga prispaudė jos veidą prie savo klyno. Kita pasakojo apie vadovą, kuris liepdavo jai lipti laiptais pirmai, kad galėtų žiūrėti po sijonu, ir laidydavo vulgarų tekstą: „Kaip aš tave dulkinčiau“. M. Jurkutė pabrėžia, kad šiose istorijose ryškus slaptumo komponentas – veiksmai atliekami tada, kai nemato kiti kolegos, o priekabiautojas dažniausiai yra galią turintis asmuo.

Institucinis aklumas ir „aukos kaltinimo“ kultūra

Didžioji dalis moterų prisipažino, kad apie patirtą priekabiavimą niekam oficialiai nepranešė. Pagrindinės priežastys – įrodymų trūkumas ir baimė būti nesuprastoms. Viena iš liudininkių, dirbusi administratore, teigė mačiusi, kad kreiptis į vadovybę būtų beprasmiška. Net ir tos, kurios išdrįso prabilti, ne visada sulaukė palaikymo. Gydytoja dirbusi moteris pasakojo, kad administracija tiesiog „užsimerkė“, o terapeutai nuvertino jos patirtį sakydami: „tu jam tiesiog patikai“.

Ekspertai pabrėžia, kad gebėjimas atpažinti seksualinio priekabiavimo ribą padeda darbuotojams laiku suvokti situacijos rimtumą. Seksualinis priekabiavimas yra viena latentiškiausių diskriminacijos formų, nes ji tiesiogiai paliečia gėdos ir kaltės jausmus, todėl apie tai kalbėti yra kur kas sunkiau nei apie atlyginimų skirtumus.

Svarbūs faktai

  • Sektoriai: Istorijos gautos iš medicinos, teisės, gamybos, kultūros ir aptarnavimo sričių.
  • Emocinis poveikis: Nukentėjusiosios nurodo pasišlykštėjimą, gėdą, nesaugumą ir ilgalaikę baimę vyrų ar tam tikrų darbo aplinkų atžvilgiu.
  • Modelis: Dažniausiai priekabiauja aukštesnes pareigas užimantys asmenys, išnaudodami pavaldumo santykį.
  • Reakcija: Daugelis moterų pasirenka išeiti iš darbo, užuot bandžiusios spręsti problemą viduje dėl netikėjimo sistemos teisingumu.

Saugios aplinkos kūrimas – ne tik popierinės taisyklės

Seksualinis priekabiavimas nėra apribotas viena sritimi ar profesija. Tai rodo, kad problema yra paplitusi visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo įmonės dydžio. M. Jurkutė akcentuoja, kad organizacijos dažnai daro klaidą manydamos, jog skundų nebuvimas reiškia problemos nebuvimą. „Labai lengva pasakyti: „Pas mus tai nevyksta.“ Bet jeigu niekada net nepaklausei darbuotojų, negali to tvirtinti“, – teigia specialistė.

Prevencija prasideda nuo realių veiksmų kuriant pasitikėjimo kultūrą. Jei vadovybė niekada nekelia šio klausimo, darbuotojai nesitiki sulaukti apsaugos. Vieši liudijimai yra pirmas žingsnis link to, kad visuomenė nustotų normalizuoti netinkamą elgesį ir pradėtų atpažinti pasikartojančius smurto modelius darbo aplinkoje. Svarbu suprasti, kad net ir „mažas“ komentaras ar nepageidaujamas žvilgsnis gali palikti ilgalaikę emocinę traumą – fizinis smurtas nėra vienintelis rodiklis, rodantis, kad žmogus buvo traumuotas.

Šaltinis: BNS

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto