Tarptautinis auditas rodo, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėms trūksta veiksmingų galimybių tęsti darbinę veiklą išėjus į pensiją, o vieniši senjorai dažnai lieka neatpažinti. Valstybės kontrolės duomenimis, 2026 m. pradžioje 28,8 proc. šalies gyventojų buvo 60 metų ar vyresni; iki 2100 m. ši dalis gali išaugti iki 43,5 proc.
Daugėja vyresnio amžiaus gyventojų, auga sistemų poreikiai
Audite „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ dalyvavo devynių valstybių aukščiausiosios audito institucijos. Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio auditoriai vertino, kokios sąlygos sudaromos vyresniems žmonėms dirbti sulaukus pensinio amžiaus ir kaip valstybės padeda patiriantiems vienišumą.
Audituotose šalyse iki 2050 m. tikėtina gyvenimo trukmė turėtų pailgėti maždaug 3–4 metais. Kartu auga vyresnio amžiaus žmonių dalis, todėl didėja sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, pensijų ir socialinės apsaugos sistemų poreikiai.
Darbo galimybės ir vienišumo mastas
2024 m. Lietuvoje dirbo 13,2 proc. 65 metų ir vyresnių žmonių – beveik tiek pat, kiek EBPO šalyse vidutiniškai (13,7 proc.). Lenkijoje rodiklis siekė 6,1 proc., Izraelyje – 21,1 proc. Lietuva ir Lenkija nėra nustačiusios konkrečių pensinio amžiaus gyventojų užimtumo tikslų. Auditas pažymi, kad visose trijose šalyse taikomų priemonių nepakanka norinčių ir galinčių dirbti vyresnių žmonių galimybėms reikšmingai išplėsti.
Valstybės kontrolės apklausoje 34,5 proc. vyresnio amžiaus respondentų nurodė per pastaruosius metus bent kartais jautęsi vieniši. Iš vienišumą patyrusių apklaustųjų 87 proc. pagalbos neprašė, o 52 proc. nedalyvavo veiklose, kurios galėtų sumažinti vienišumo jausmą. Lietuvoje nėra rodiklių, pagal kuriuos vienišumas būtų sistemingai matuojamas, ar institucijos, atsakingos už vienišų senjorų nustatymą.
Rekomendacijos numato konkrečias priemones
Valstybės kontrolė rekomendavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įvertinti lankstaus darbo, papildomų garantijų ir sveikatinimo priemones, parengti priešpensinio amžiaus žmones perėjimui į pensiją ir nustatyti siektiną vyresnių žmonių užimtumo lygį. Taip pat siūlyta apibrėžti vienišumo mažinimo tikslus, vertinimo rodiklius ir būdus atpažinti žmones, kuriems reikia pagalbos.
Lietuvoje 2026 m. birželį priimtas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas, kuriuo siekiama stiprinti politikos koordinavimą ir aiškiau apibrėžti institucijų atsakomybes. Audito išvadose pabrėžiama, kad pažanga priklausys nuo to, ar numatytos priemonės bus įgyvendintos laiku ir pasieks vyresnio amžiaus žmones.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinis ir patikra
Palyginti tarptautinio audito ir Valstybės kontrolės pateikti duomenys apie senėjimą, užimtumą ir vienišumą.
- Patikrinti nurodyti audite dalyvavusių valstybių skaičiai.
- Sutikrinti 2024 m. vyresnių žmonių užimtumo rodikliai.
- Atskirti tarptautinio audito duomenys nuo Lietuvos apklausos rezultatų.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-10-22 08:13
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai