Šiaulių oro uosto ateitis pasiekė kritinį tašką, kai paaiškėjo, kad po 2027 metų kovo mėnesio civilinė aviacija gali likti be būtinos infrastruktūros. Šiaulių miesto savivaldybėje įvykęs skubus ministerijų, kariuomenės ir verslo atstovų susitikimas atskleidė didėjančią įtampą tarp karinių poreikių ir ambicingų civilinio verslo plėtros planų. Jei sprendimai nebus priimti artimiausiu metu, regionas rizikuoja prarasti ne tik tarptautinio oro uosto statusą, bet ir dešimtimis milijonų eurų vertinamas užsienio investicijas.
Kritinis terminas civilinei aviacijai
Pagrindinis diskusijų objektas – civilinis keleivių terminalas, kuris šiuo metu veikia Lietuvos kariuomenei priklausančiame pastate. Kariuomenės atstovai susitikime patvirtino, kad dėl augančių NATO poreikių ir nacionalinio saugumo prioritetų pastatą planuojama naudoti išskirtinai karinėms reikmėms. Dabartinė panaudos sutartis galioja iki 2027 m. kovo, ir kariškiai neketina jos pratęsti.
Šis terminas Šiaulių oro uostui yra egzistencinis. Be terminalo infrastruktūros oro uostas automatiškai prarastų tarptautinio oro uosto statusą, o tai reikštų civilinės aviacijos veiklos pabaigą. Meras Artūras Visockas pabrėžė, kad situacija reikalauja neatidėliotino Vyriausybės įsikišimo, nes savivaldybė viena negali užtikrinti valstybinės reikšmės objekto tęstinumo.
Pavojus milijoninėms verslo investicijoms
Neapibrėžta oro uosto ateitis kelia tiesioginę grėsmę privačiam verslui, kuris Šiaulius pasirinko kaip savo pagrindinę bazę. Bendrovių „Aviatic MRO“ ir „GetJet Group“ atstovai informavo, kad į lėktuvų priežiūros ir remonto (MRO) infrastruktūrą mieste jau investuota daugiau nei 25 mln. eurų. Ateities planuose – dar kelis kartus didesnės investicijos, tačiau jos priklauso nuo vienintelio veiksnio: garantijos, kad civilinė veikla nebus sustabdyta.
Verslo atstovų teigimu, investuotojams reikalingas ilgalaikis užtikrintumas. Lėktuvų aptarnavimo bazė negali veikti uždaroje karinėje zonoje be aiškių civilinių procedūrų ir tarptautinio statuso. Šiuo metu Šiauliai konkuruoja su kitais regiono oro uostais, todėl bet koks delsimas priimti valstybinius sprendimus gali priversti kapitalą trauktis į palankesnę aplinką.
Ką svarbu žinoti apie savivaldybės siūlymus
- Sutarties pratęsimas: Prašoma pratęsti dabartinio terminalo panaudą bent iki 2029 m., suteikiant laiko naujo terminalo statyboms ar alternatyvių patalpų pritaikymui.
- Vyriausybės nutarimas: Siekiama oficialaus dokumento, kuris garantuotų ilgalaikį dvigubos paskirties (karinės ir civilinės) oro uosto statusą.
- Mokesčių peržiūra: Reikalaujama keisti infrastruktūros nuomos tvarką, kad savivaldybės įmonė nemokėtų mokesčių už valstybės turtą, kurį pati savo lėšomis atnaujino.
Infrastruktūros nuomos ir mokesčių paradoksas
Susitikime iškeltas ir aštrus finansinis klausimas. Šiaulių miesto savivaldybė savo lėšomis atnaujino valstybei priklausantį turtą – peronus ir riedėjimo takus. Tačiau dabar savivaldybės įmonė SĮ „Šiaulių oro uostas“ privalo mokėti nuomos mokesčius valstybei už šią infrastruktūrą.
Artūras Visockas tokį modelį pavadino „valstybės kova prieš valstybę“. Pasak mero, mokesčių našta yra tokia didelė, kad įmonei gresia bankrotas, nors jos veikla generuoja pajamas į valstybės biudžetą per verslo sumokamus mokesčius. Savivaldybė reikalauja, kad būtų pripažintas jos indėlis į valstybės turtą ir atitinkamai pakoreguota apmokestinimo tvarka.
Tolesni veiksmai ir sprendimų paieška
Visos pusės sutarė, kad dabartinė nežinomybė kenkia tiek Lietuvos įvaizdžiui, tiek regiono ekonomikai. Per artimiausią mėnesį Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijos kartu su Lietuvos kariuomene turi pateikti atsakymus į savivaldybės iškeltus reikalavimus.
Kitas darbinis susitikimas bus lemiamas: jame turėtų paaiškėti, ar valstybė mato Šiaulius kaip strateginį aviacijos centrą, ar oro uostas taps tik uždara karine baze, prarandant civilinį potencialą. Nuo šių sprendimų priklausys ne tik „Aviatic MRO“ ir „GetJet Group“ ateitis, bet ir viso Šiaulių regiono ekonominis patrauklumas.
Šaltinis: Šiaulių miesto savivaldybė
Komentarai