Lietuvos parlamente inicijuojami esminiai pokyčiai siekiant suvaldyti augančią socialinių tinklų žalą nepilnamečiams. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija konstatavo, kad dabartinės priemonės nebespėja paskui technologijų raidą, todėl būtina kurti vieningą nacionalinę stebėsenos sistemą ir skubinti amžiaus patikros sprendimų įgyvendinimą.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys atskleidžia kritinę situaciją: pranešimų apie vaikams žalingą turinį skaičius per metus išaugo 62 proc. Dar didesnį nerimą kelia kibernetinių patyčių mastas, kuris per pastaruosius trejus metus padidėjo net penkis kartus. Pasak komisijos narių, socialinių tinklų algoritmai sąmoningai skatina priklausomybę, o tai tiesiogiai koreliuoja su prastėjančia vaikų emocine būkle, augančiu nerimu ir depresijos rizika, todėl vis svarbiau ieškoti saugaus interneto sprendimų vaikams.
Drastiškas pranešimų apie žalingą turinį augimas
Statistika rodo, kad visuomenės sąmoningumas auga, tačiau kartu plečiasi ir grėsmių laukas. 2025 metais „Švaraus interneto“ linija gavo daugiau nei 3,5 tūkst. pranešimų, o 2026-ųjų pirmasis ketvirtis rodo dar spartesnį augimo tempą.
| Laikotarpis | Pranešimų apie žalingą turinį skaičius | Pokytis |
|---|---|---|
| 2024 metai | 2177 | – |
| 2025 metai | 3518 | +62% |
| 2026 m. I ketvirtis | 607 | 2 kartus daugiau nei 2025 m. I ketv. |
Komisijos pirmininkės pavaduotoja Ligita Girskienė pabrėžė, kad vaikai su pornografiniu ar smurtiniu turiniu dažnai susiduria net neieškodami jo tikslingai – tai įvyksta per platformų rekomendacijas ar reklamas. Tokia patirtis palieka ilgalaikius pėdsakus vaiko psichinėje raidoje ir bendravimo įgūdžiuose.
Siūlymas kurti nacionalinę saugumo stebėsenos švieslentę
Siekdama efektyvesnio valdymo, komisija siūlo Tarpžinybinei vaiko gerovės tarybai sukurti nacionalinę vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje stebėsenos švieslentę. Tai būtų tarpinstitucinė rodiklių sistema, leidžianti realiu laiku matyti bendrą vaizdą: nuo kibernetinių patyčių masto iki pagalbos kreipinių dinamikos.
Šiuo metu duomenys yra fragmentuoti. Viena institucija fiksuoja nusikaltimus, kita – psichinės sveikatos pasekmes, tačiau valstybė neturi vientiso paveikslo. Jekaterina Rojaka pažymėjo, kad tokia sistema leistų priimti duomenimis grįstus sprendimus, o ne tik reaguoti į pavienius incidentus. Lietuva taip pat siekia stiprinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje per tarptautines iniciatyvas, kurios padėtų suvienodinti prevencijos standartus.
Europos Sąjungos reikalavimai ir amžiaus patikros technologijos
Vienas didžiausių iššūkių išlieka amžiaus patikros mechanizmai. Europos Komisija yra nustačiusi aiškius terminus: iki 2026 m. birželio 30 d. Lietuva turi pateikti nacionalinį įgyvendinimo planą, o iki metų pabaigos užtikrinti praktinį amžiaus patikros sprendimų prieinamumą.
Ekspertai įspėja, kad pasirengimo procesai Lietuvoje vyksta lėčiau nei tikėtasi. Vis dar nėra galutinai suformuoto institucinių atsakomybių pasiskirstymo, o skaitmeninės tapatybės dėklė, kuri turėtų tapti pagrindiniu įrankiu amžiui patvirtinti, dar nepradėta kurti. Tuo tarpu socialinių tinklų algoritmai toliau veikia be griežtos išorinės kontrolės, dažnai ignoruodami nepilnamečių apsaugos poreikius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavesta peržiūrėti ugdymo programas, papildant jas turiniu apie grėsmes internete jau nuo pirmųjų klasių. Tikimasi, kad Gyvenimo įgūdžių programos atnaujinimas padės vaikams atpažinti manipuliacijas ir saugiai elgtis socialinėse platformose.
Šaltinis: ELTA
Komentarai