Vidutinė vieno darbuotojo sveikatos draudimo poliso vertė Lietuvoje per metus susitraukė 15 proc. – nuo 454 iki 386 eurų. Šis staigus krytis fiksuojamas po to, kai įsigaliojo tvarka, apmokestinanti 350 eurų ribą viršijančias darbdavio mokamas įmokas. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotoja Edita Rudelienė teigia, kad tokia mokestinė politika nepasiteisino: užuot pildžiusi biudžetą, ji skatina verslą karpyti darbuotojų socialines garantijas ir didina naštą valstybinei sveikatos apsaugos sistemai.
Sveikatos krepšelio susitraukimas: darbdaviai taupo mokesčių sąskaita
Nors šių metų pirmąjį ketvirtį sveikatos draudimo polisų skaičius šalyje augo 11 proc., bendra sutarčių vertė krito. Tai rodo paradoksalią tendenciją: darbdaviai neatsisako draudimo kaip motyvacinės priemonės, tačiau griežtai riboja jam skiriamą biudžetą, kad neperžengtų neapmokestinamosios ribos.
| Rodiklis (I ketvirtis) | Reikšmė / Pokytis |
|---|---|
| Vidutinė poliso suma pernai | 454 Eur |
| Vidutinė poliso suma šiemet | 386 Eur |
| Bendros sutarčių vertės pokytis | -5 proc. |
| Apdraustųjų skaičiaus augimas | +11 proc. |
| Vidutinis sumos sumažinimas vienam polisui | 36 Eur |
Statistiniai duomenys rodo, kad darbdaviams užteko „nukirpti“ vidutiniškai 36 eurus nuo vienos sutarties, kad jos taptų neapmokestinamos. E. Rudelienė pastebi, kad dėl tokių pokyčių valstybės biudžetas papildomų pajamų praktiškai nesurenka, o darbuotojai realiai gauna mažiau sveikatos priežiūros paslaugų už tą pačią darbo vietos kainą.
Praktinė informacija
- Apdraustųjų skaičius: Šiuo metu papildomu sveikatos draudimu naudojasi apie 240 tūkst. Lietuvos gyventojų.
- Mokestinė riba: Pajamų mokestis taikomas tik tai įmokų daliai, kuri viršija 350 eurų per metus.
- Prarandamos paslaugos: Mažėjant poliso vertei, iš paketų dažniausiai išbraukiama odontologija, reabilitacija ir brangūs diagnostiniai tyrimai.
- Siūlomas pokytis: Seime teikiama pataisa visiškai atšaukti pajamų mokestį šioms įmokoms, nepriklausomai nuo jų sumos.
Kodėl 350 eurų riba tapo kritiniu lūžio tašku?
Sprendimas apmokestinti 350 eurų per metus viršijantį papildomą sveikatos draudimą buvo priimtas praėjusių metų pavasarį. Tuometinė valdančioji dauguma tikėjosi, kad tai taps papildomu pajamų šaltiniu biudžetui, tačiau verslo reakcija buvo pragmatiška. Užuot mokėję mokesčius už viršytą sumą, darbdaviai masiškai peržiūrėjo sutartis su draudimo bendrovėmis.
Ši 350 eurų riba yra itin jautri, nes ji dažnai žymi ribą tarp bazinio sveikatos paketo (konsultacijos, bendrieji tyrimai) ir pilnaverčio sveikatos krepšelio. Kai poliso vertė krenta žemiau 400 eurų, darbuotojai dažniausiai praranda galimybę naudotis prevencinėmis programomis ar sudėtingesne diagnostika, kuri yra esminė ankstyvajai ligų kontrolei.
Pasekmės darbuotojams ir viešajam sektoriui
Savanoriškas sveikatos draudimas Lietuvoje veikia kaip svarbus saugiklis, nuimantis dalį krūvio nuo Valstybinės ligonių kasos (VLK) biudžeto ir mažinantis eiles poliklinikose. Kai darbdaviai mažina draudimo sumas, darbuotojai priversti grįžti į valstybinę sistemą toms paslaugoms, kurios anksčiau buvo padengiamos privačiu draudimu.
E. Rudelienė pabrėžia, kad toks „taupymas“ valstybei kainuoja brangiau per išaugusias eiles ir vėlesnę diagnostiką. Be to, sumažėjusi poliso vertė tiesiogiai koreliuoja su darbuotojų lojalumu ir motyvacija, ypač sektoriuose, kur kova dėl talentų yra intensyviausia. Mažesnis krepšelis reiškia, kad už dalį paslaugų darbuotojams tenka primokėti patiems, o tai devalvuoja pačią naudos darbuotojui idėją.
Artimiausi sprendimai Seimo darbotvarkėje
Antradienį opozicinėje darbotvarkėje Seimui bus teikiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisa. Jos tikslas – panaikinti bet kokį apmokestinimą darbdavio mokamoms sveikatos draudimo įmokoms. Iniciatoriai argumentuoja, kad tai vienintelis būdas sustabdyti „lenktynes žemyn“, kai įmonės konkuruoja ne paslaugų kokybe, o gebėjimu išsitekti mokestinėse lubose.
Pataisų likimas priklausys nuo to, ar pavyks įtikinti valdančiąją koaliciją pripažinti, kad dabartinis modelis nepasiekė fiskalinių tikslų. Jei pataisos bus priimtos, tikimasi, kad vidutinė poliso vertė vėl grįžtų į 450–500 eurų lygį, o tai leistų į draudimo paketus grąžinti darbuotojams aktualias odontologijos ir prevencinės medicinos paslaugas.
Šaltinis: ELTA
Komentarai