Nuovargis tapo mano nuolatiniu palydovu, kurį priėmiau kaip neišvengiamą suaugusio žmogaus dalį. Darbas, kasdienis stresas, namų rūpesčiai – maniau, kad būtent čia slepiasi priežastis, kodėl rytais sunku pakilti iš lovos. Tačiau eilinė profilaktinė patikra pateikė staigmeną: tyrimai parodė padidėjusius kepenų fermentus. Nieko kritiško, bet pakankamai, kad gydytoja ilgiau nei įprastai tyrinėtų mano rezultatus.
„Alkoholį vartojate?“ – paklausė ji, pakėlusi akis nuo ekrano. Atsakiau, kad retai. „Vaistų daug geriate?“ – vėl neigiamas atsakymas. Tada ji uždavė klausimą, kurio visiškai nesitikėjau: „O karčių arbatų – kiaulpienių, artišokų, margainių – bent kartais išgeriate?“ Prisipažinau, kad apie tai niekada net nebuvau pagalvojęs.
Kodėl kepenys tyli, kol būna per vėlu?
Didžiausia kepenų klasta yra ta, kad jos neturi skausmo receptorių. Tai reiškia, kad galite jas alinti dešimtmečius ir nejausti jokio tiesioginio signalo. Nuovargis, sunkumas po valgio ar prasta nuotaika dažniausiai nurašomi gyvenimo tempui, o tuo metu antibiotikai, nuskausminamieji, perdirbtas maistas ir net ta „nekalta“ taurė vyno penktadienį tyliai kaupia žalą.
Kepenų ląstelės dirba viršvalandžius be jokių atostogų, kol vieną dieną tiesiog nebepajėgia atlikti savo funkcijos. „Kepenys atleidžia daug, bet ne viską“, – tąkart ištarė gydytoja. – „Ir kartūs augalai yra vienas efektyviausių būdų joms padėti, kol dar nereikia rimtų vaistų.“
Pieninė usnė – augalas, kurį garbina mokslas
Pieninė usnė, dar vadinama tikruoju marguoliu, nėra naujas atradimas – ją naudojo dar senovės graikai. Tačiau įdomiausia, kad šiuolaikinis mokslas visiškai patvirtina senolių išmintį. Šio augalo sėklose esantis silimarinas veikia dvejopai: jis saugo ląsteles nuo oksidacinio streso ir tuo pačiu skatina jų regeneraciją.
Svarbi taisyklė vartojantiems margainį
Jei nuspręsite išbandyti margainio sėklas, atminkite, kad jas būtina sumalti – kieto apvalkalo mūsų virškinimo sistema tiesiog neįveikia. Taip pat svarbu žinoti, kad usnė stipriai žadina apetitą. Jei gersite ją vakare, būkite pasiruošę naktiniam šaldytuvo reidui, tad geriausia tai daryti pirmoje dienos pusėje.
Keturi augalai, nuo kurių verta pradėti
Gydytoja pasidalino sąrašu augalų, kuriuos lengviausia įtraukti į savo kasdienybę. Jie surikiuoti ne pagal stiprumą, o pagal paprastumą naudoti:
- Ciberžolė – joje esantis kurkuminas neutralizuoja toksinus. Šaukštelis į sriubą, ryžius ar troškinį yra paprasčiausias būdas padėti kepenims be jokių tablečių.
- Kiaulpienė – šaknų arbata duoda matomų rezultatų jau po poros savaičių. Užtenka vieno puodelio per dieną, kad pajustumėte skirtumą.
- Artišokas – jo lapų arbata yra galingas antioksidantas. Nereikia ieškoti šviežių daržovių, vaistinėse parduodami džiovinti lapai veikia puikiai.
- Rozmarinas – švelniausias pasirinkimas, kuris ypač tinka prie riebaus maisto, nes padeda kepenims lengviau susitvarkyti su virškinimo iššūkiais.
Kada tikėtis realaus rezultato?
Svarbu suprasti, kad vaistažolės nėra stebuklinga piliulė, veikianti per naktį. Realūs pokyčiai organizme prasideda maždaug po keturių–šešių savaičių nuoseklaus vartojimo. Pirmasis ženklas dažniausiai būna energijos antplūdis, kuris nedingsta po pietų. Vėliau atsiranda lengvumas po valgio ir net skaidresnis mąstymas.
Pagrindinė taisyklė – nuoseklumas
Kepenys nemėgsta drastiškų šuolių, jos vertina rutiną. Geriau kiekvieną dieną po gurkšnį karčios arbatos, nei kartą per mėnesį daryti didelį „detoksą“.
Po trijų mėnesių pakartojau tyrimus. Fermentai grįžo į normos ribas. Gydytoja, pažvelgusi į rezultatus, tik nusišypsojo: „Matau, kad arbatas gėrėte“. Nieko drastiško nedariau – tiesiog rytinė kiaulpienių arbata ir šiek tiek ciberžolės maiste tapo mano nauju įpročiu. Kepenys neprašo daug – jos tiesiog prašo nebūti pamirštos, o kartūs augalai joms yra geriausias meilės įrodymas.
Komentarai