25 000 eurų – tiek šiandien vidutiniškai reikia sukaupti pradiniam įnašui perkant 50 kv. metrų būstą Vilniuje. Nors sparčiai augantys atlyginimai grąžino būsto įperkamumą į priešpandeminį lygį, nekilnojamojo turto kainų kreivė neleidžia pirkėjams atsikvėpti. „Bigbank“ duomenimis, net ir gaunant solidžias pajamas, tokios sumos kaupimas gali užtrukti dešimtmetį, o per tą laiką rinka gali dar labiau nutolti nuo realių pirkėjų galimybių.
Naujos taisyklės pirmą kartą perkantiems būstą
Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja esminis pokytis: pirmąjį būstą įsigyjantiems asmenims minimalus pradinis įnašas būstui gali sumažėti nuo 15 iki 10 proc. Tačiau ši lengvata turi griežtus saugiklius. Perkant antrąjį ar paskesnį būstą, reikalavimai griežtėja – čia teks pakloti net 30 proc. vertės įnašą, nebent pirkėjas jau yra grąžinęs daugiau nei pusę ankstesnės būsto paskolos.
„Bigbank“ būsto paskolų skyriaus vadovė Ieva Šimkienė pabrėžia, kad bankai išlaiko teisę prašyti didesnio įnašo, nei numato minimalūs reikalavimai. Jei perkamas turtas yra prastos techninės būklės arba nepatrauklioje, nepopuliarioje vietoje, finansinės institucijos ir toliau taikys 15 proc. ar net didesnę kartelę. Tai reiškia, kad reguliavimo sušvelninimas bus juntamas ne visuose rinkos segmentuose.
Papildomos pajamos ir valstybės paramos svertas
Eurostato duomenys rodo, kad apie 4 proc. Europos Sąjungos gyventojų dirba daugiau nei vieną darbą. Lietuvoje ši tendencija stiprėja per laisvai samdomų darbuotojų platformas, tokias kaip „Upwork“, arba vietines socialinių tinklų bendruomenes. Dizaino, tekstų rašymo ar programavimo įgūdžius turintys specialistai, dirbdami po kelias valandas vakarais, papildomai uždirba 200–400 eurų per mėnesį.
Ieva Šimkienė skaičiuoja, kad visą šią sumą atidedant į neliečiamą sąskaitą, kaupimo procesas sutrumpėja keleriais metais. Be to, savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių apmokestinamosios pajamos neviršija 20 000 eurų, mokesčių našta išlieka palanki net ir po 2026-ųjų reformų.
Jaunoms šeimoms kritiškai svarbi išlieka valstybės parama būstui, kurios dydis tiesiogiai priklauso nuo auginamų vaikų skaičiaus:
| Šeimos sudėtis | Subsidijos dydis nuo kredito sumos |
|---|---|
| Jauna šeima be vaikų | 15 proc. |
| Auginanti 1 vaiką | 20 proc. |
| Auginanti 2 vaikus | 25 proc. |
| Auginanti 3 ir daugiau vaikų | 30 proc. |
Šios lėšos gali būti panaudojamos ne tik paskolai dengti, bet ir pradiniam įnašui suformuoti. Regionuose (ne Vilniuje) papildomas programas dažnai siūlo ir pačios savivaldybės, siekdamos pritraukti mokytojus, medikus ar pareigūnus.
Finansinė higiena: kur dingsta pinigai
Ieva Rogozina, atsakinga už kasdienę bankininkystę, nurodo, kad trečdalis gyventojų moka už nenaudojamas prenumeratas, tokias kaip „Netflix“ ar „Spotify“. Peržiūrėjus šias išlaidas ir atsisakius brangių kredito kortelių mokesčių (kurie siekia 5–10 eurų per mėnesį), galima sutaupyti papildomus 50 eurų.
Kitas būdas paspartinti kaupimą – radikalus išlaidų mažinimas laikinai persikeliant į pigesnį nuomojamą būstą ar grįžtant pas tėvus. Nors tai gali atrodyti kaip žingsnis atgal, sutaupyti 200–600 eurų nuomos mokesčio leidžia pasiekti pradinio įnašo tikslą keleriais metais anksčiau. Investicinis gyvybės draudimas taip pat turėtų būti peržiūrimas – jei jis pasirinktas tik kaip investavimo priemonė, rinkoje egzistuoja efektyvesnių alternatyvų pradiniam kapitalui auginti.
NT rinkos prognozės ir kainų spaudimas
Ekonomistai įspėja, kad pradinio įnašo kartelės nuleidimas iki 10 proc. gali turėti šalutinį poveikį – dar labiau paskatinti nekilnojamojo turto kainų augimą Vilniuje. Didesnė paklausa rinkoje, kurioje pasiūla išlieka ribota, dažnai transformuojasi į didesnius skaičius pardavimo skelbimuose.
Lietuvos bankas stebi situaciją, tačiau pirkėjams, planuojantiems sandorį 2026 m. pabaigoje, rekomenduojama ne tik pasikliauti lengvatomis, bet ir aktyviai diversifikuoti pajamų šaltinius. Dabartinė rinkos dinamika rodo, kad laimės tie, kurie sugebės sukaupti didesnį rezervą dar iki oficialių taisyklių pasikeitimo.
Šaltinis: BNS
Komentarai