Strateginis įvertinimas: ES parama „Lietuvai 2050“
Seimo Ateities komitetas (AK) lapkričio 13 d. (2025 m.) aptarė naujosios Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos (DFP) 2028–2034 m. gaires ir jų lemiamą poveikį Lietuvos ilgalaikiams strateginiams tikslams. Diskusijos centre – esminis klausimas: ar beveik 2 trilijonų eurų vertės biudžetas padės įgyvendinti valstybės pažangos viziją „Lietuva 2050“?
Komiteto narys Matas Maldeikis pabrėžė strateginio nuoseklumo svarbą. „Svarbu, kad naujoji finansinė programa ne tik atitiktų ES prioritetus, bet ir padėtų įgyvendinti mūsų pačių ilgalaikę viziją – „Lietuva 2050“. Tik taip galime planuoti ateitį nuosekliai ir strategiškai,“ – teigė jis, pristatydamas komiteto išvadą.
Naujoji ES finansinė programa: kas keičiasi?
Europos Komisija (EK) pasiūlymus dėl DFP pateikė 2025 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais. Šis biudžetas yra didelis žingsnis link lankstesnės ir rezultatyvesnės ES finansų sistemos. Detalią informaciją apie šią programą galima rasti Europos Komisijos apžvalgoje.
Skirtingai nei ankstesniais periodais, naujoji DFP:
- Orientuota į poveikį: Dėmesys skiriamas ilgalaikiams rezultatams, pavyzdžiui, energetinei nepriklausomybei ir socialinėms inovacijoms.
- Lankstesnė ir paprastesnė: Siekiama sustiprinti ES gebėjimą greitai reaguoti į kylančius prioritetus.
Valstybės narės bus skatinamos glaudžiau derinti savo nacionalines strategijas su bendrais ES tikslais, kad investicijos kuo aiškiau prisidėtų prie tvaraus augimo ir gyvenimo kokybės gerinimo. Pavyzdžiui, strateginis saugumo stiprinimas Kauno mieste – viena iš sričių, kuriai reikalingas nuoseklus ilgalaikis planavimas.
Reikalavimas koordinuoti planus
Komiteto nariai vieningai pritarė siūlomai išvadai, akcentuojančiai būtinybę užtikrinti glaudų nacionalinių ir regioninių partnerysčių planų (NRPP) bei šalies ilgalaikių strateginių dokumentų derinimą.
Pagrindiniai reikalavimai:
- Strateginis derinimas: Būtina derinti NRPP su valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“, Nacionaliniu pažangos planu ir kitais strateginiais dokumentais.
- Aiškūs terminai: Siekiant efektyvumo, turi būti nustatyti konkretūs NRPP parengimo terminai, kad institucijos galėtų laiku ir koordinuotai įsitraukti į planavimo procesą.
Šis strateginis planavimas yra gyvybiškai svarbus, siekiant užtikrinti, kad didžiulė ES finansinė parama būtų nukreipta į sritis, kurios Lietuvai suteiks didžiausią ilgalaikę naudą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo šis 2028–2034 m. ES biudžetas skiriasi nuo ankstesniųjų ir kokia jo nauda Lietuvai?
Pagrindinis skirtumas yra orientacija į rezultatus ir ilgalaikį poveikį. Naujoji finansinė programa bus paprastesnė, lankstesnė ir efektyvesnė, su maždaug 2 trilijonų eurų apimties biudžetu. Lietuvai tai reiškia, kad investicijos privalės tiesiogiai prisidėti prie tvaraus augimo, energetinės nepriklausomybės stiprinimo bei inovacijų – tai užtikrins greitesnį lėšų panaudojimą ir didesnį teigiamą poveikį šalies ekonomikai.
Kaip naujoji ES finansinė programa padės pasiekti „Lietuva 2050“ vizijos tikslus?
ES reikalauja, kad valstybės narės glaudžiai derintų naujus Nacionalinius ir regioninius partnerysčių planus (NRPP) su savo nacionaliniais strateginiais dokumentais, tokiais kaip „Lietuva 2050“. Tai garantuos, kad ES investicijos bus tikslingai nukreiptos į ilgalaikius Lietuvos prioritetus – nuo tvarios ekonomikos kūrimo iki gyvenimo kokybės gerinimo ir regionų atotrūkio mažinimo. Strateginis suderinimas užtikrina, kad pinigai dirbtų šalies ateičiai.
Kokios sritys Lietuvoje sulauks didžiausio finansavimo ir teigiamos įtakos pagal naująjį biudžetą?
Didžiausias dėmesys bus skiriamas trims esminėms sritims: 1) žalioji ir energetinė nepriklausomybė (investicijos į atsinaujinančius išteklius ir energijos efektyvumą); 2) inovacijų ir skaitmeninė transformacija (parama aukštųjų technologijų verslui ir socialinėms inovacijoms); 3) regioninė plėtra (investicijos į infrastruktūrą ir užimtumą, siekiant sukurti daugiau galimybių už didžiųjų miestų ribų). Šios investicijos tiesiogiai prisidės prie geresnių verslo galimybių ir naujų darbo vietų kūrimo.
Ką Lietuvos įmonėms ir piliečiams reiškia biudžeto orientacija į „rezultatus ir ilgalaikį poveikį“?
Tai reiškia, kad finansavimas bus skiriamas ne tik projektų įgyvendinimui, bet ir jų apčiuopiamam poveikiui visuomenei bei ekonomikai. Verslui tai atvers naujas galimybes gauti paramą inovatyviems sprendimams, kurie turi aiškią naudą. Piliečiams tai užtikrins, kad investicijos bus ilgalaikės, prisidės prie švaresnės aplinkos, geresnės infrastruktūros ir aukštesnės gyvenimo kokybės per ateinančius dešimtmečius.
Komentarai