Ar kada susimąstėte, kas gamtoje suyra lėčiau – automobilio padanga ar sintetinė užuolaida? Nors padanga gamtinėmis sąlygomis dyla apie 200 metų, mokslininkai įspėja, kad daugelis šiuolaikinių tekstilės pluoštų, ypač sintetiniai, suyra taip lėtai kaip plastikas, o kai kurie ir visai neirsta. Tai kelia didelį iššūkį aplinkosaugai, o Lietuvai – ir ekonominį galvos skausmą. Nepaisant to, tekstilės atliekų tvarkymas vis dar atsilieka.
Skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje susidaro apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų – tai toks kiekis, kurį perdirbus drąsiai galėtume aprengti visus šalies gyventojus. Deja, didžioji dalis šių vertingų žaliavų, tinkančių tekstilės perdirbimui, nukeliauja į bendrus konteinerius, o iš ten – į deginimo įrenginius arba sąvartynus.
Užteršta tekstilė virsta šiukšle
Nors galioja taisyklė, kad tekstilės gaminiai turi keliauti į specialius surinkimo konteinerius (pavyzdžiui, „Ecoservice“ turi platų tinklą visoje šalyje, žr.: Ecoservice tekstilės konteineriai visoje Lietuvoje), realybė liūdna. Net apie 40 tūkst. tonų pernai susidariusių tekstilės atliekų buvo išmestos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, patenkančiomis į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius.
„Įsivaizduokite drabužį, atsidūrusį tame pačiame atliekų konteineryje, į kurį gyventojai metė maisto likučius, riebalais išteptas pakuotes ir kitas buitines atliekas. Tokia užteršta tekstilė nebetinka nei pakartotiniam dėvėjimui, nei perdirbimui į naujus gaminius – jos išvalymas yra techniškai sudėtingas ir ekonomiškai nebeapsimokantis“, – pabrėžia Vaidas Jankauskas, Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro specialistas.
Atsainumas kainuoja tūkstančius
Pagrindinė vangaus rūšiavimo priežastis, anot V. Jankausko, yra paprasčiausias atsainumas. Tačiau tai ne tik aplinkosauginė problema. Neišrūšiuotos tekstilės deginimas ar laidojimas sąvartynuose reiškia, kad Lietuva praranda galimybę plėtoti žiedinę ekonomiką tekstilėje ir grąžinti medžiagas į rinką. Toks atsainumas tampa brangus tiek gamtai, tiek mūsų piniginei.
„Iš tiesų gaila, nes tinkamai išrūšiavus didesnė dalis tekstilės gaminių atliekų iškeliauja pakartotiniam naudojimui. Taip pat galima jas perdirbti ir grąžinti atgal naujų drabužių ar kitų tekstilės gaminių pavidalu“, – sako specialistas. Svarbu prisiminti, kad tinkamas rūšiavimas garantuoja atliekų rūšiavimo naudą – mažina sąvartynų užpildymą ir tausojame gamtos išteklius. Panašu, kad šioje srityje teks pasitempti visai Europai: apie naujus tvarumo planus galite paskaityti čia: ES žengia į tvarumą: mažinsime maisto ir tekstilės atliekas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia yra tikroji tekstilės atliekų problema Lietuvoje ir koks jos ekonominis potencialas?
Lietuvoje kasmet susidaro apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų, kurių didžioji dalis patenka į bendrus konteinerius, užuot buvusi perdirbta. Šių atliekų problema yra dvejopa: aplinkosauginė ir ekonominė. Aplinkosauginiu požiūriu, sintetiniai audiniai suyra šimtmečiais, teršdami gamtą. Ekonominiu požiūriu, šis atliekų kiekis, jei būtų tinkamai sutvarkytas, sudarytų milijonų eurų vertės antrines žaliavas. Šiuo metu mes mokame už jų deginimą ar šalinimą sąvartynuose, o ne gauname pajamų už tekstilės perdirbimą.
Kaip užteršta tekstilė skiriasi nuo tinkamos perdirbti ir kokia jos kelionė, patekus į mišrių atliekų konteinerį?
Tinkama perdirbti tekstilė yra sausa, švari ir dedama į specialius surinkimo konteinerius. Tuo tarpu užteršta tekstilė – tai drabužiai, išmesti kartu su maisto likučiais, riebalais išteptomis pakuotėmis ar kitomis buitinėmis šiukšlėmis.
Patekus į mišrių atliekų konteinerį, tekstilė tampa techniškai ir ekonomiškai nebeišvaloma. Ji patenka į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, kur, Vaido Jankausko teigimu, virsta šiukšle, nebetinkančia nei pakartotiniam dėvėjimui, nei perdirbimui, ir galiausiai yra šalinama sąvartynuose ar deginimo įrenginiuose.
Kokia yra pagrindinė vangaus rūšiavimo priežastis ir kokie finansiniai nuostoliai tenka Alytaus regionui bei visai šaliai?
Pagrindinė problema, anot Alytaus regiono specialistų, yra paprasčiausias gyventojų atsainumas ir informacijos trūkumas. Apie 40 tūkst. tonų per metus atliekų keliauja ten, kur neturėtų, o tai reiškia, kad Lietuva praranda ne tik vertingas žaliavas, bet ir patiria papildomas išlaidas. Regioniniu lygmeniu, vietoje to, kad gautume pajamas už perdirbtą pluoštą, turime dengti brangias užterštos tekstilės tvarkymo išlaidas. Tai yra tiesioginis ekonominis nuostolis, kainuojantis šaliai milijonus eurų kasmet.
Ką kiekvienas gyventojas gali padaryti dabar, kad pagerintų tekstilės atliekų tvarkymą, ir kokių pokyčių tikėtis ateityje?
Norėdami prisidėti prie situacijos gerinimo, gyventojai turi imtis kelių paprastų žingsnių:
- Išvalykite ir išdžiovinkite: Tekstilės gaminiai turi būti švarūs ir sausi – niekada nemeskite šlapio ar riebalais užteršto audinio.
- Naudokite tik specialius konteinerius: Ieškokite specialiai tekstilės atliekoms skirtų konteinerių (pavyzdžiui, „Ecoservice“ ar kitų operatorių tinkluose).
- Informuokite: Skleiskite žinią, kad tekstilės atliekos – tai ne šiukšlės, o vertinga žaliava.
Ateityje tikimasi griežtesnio tekstilės atliekų tvarkymo reguliavimo. Remiantis ES direktyvomis, nuo 2025 m. liepos 1 d. visos valstybės narės turės užtikrinti privalomą atskirą tekstilės surinkimą, kas turėtų iš esmės pakeisti dabartinę situaciją ir padidinti perdirbimo apimtis.
Šaltinis: Salcininkai savivaldybė
Komentarai