Lietuvos darbdaviai ir darbuotojai sulaukė daugiau aiškumo dėl artėjančių darbo užmokesčio reformų. Nors Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė siūlymui sudėtingiausius reikalavimus atidėti iki 2027 m. sausio 1 d., esminiai pokyčiai atrankų procesuose ir skelbimuose įsigalios jau šių metų birželio 7 dieną.
Šis dalinis atidėjimas suteikia verslui papildomo laiko pasiruošti techniškai sudėtingoms sistemoms, tačiau neatleidžia nuo pareigos keisti kasdienę personalo valdymo praktiką. Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė pabrėžia, kad birželis išlieka kritine data, kai darbo rinkoje pradės galioti naujos taisyklės, užtikrinančios didesnį atlyginimų skaidrumo pokyčiams būtiną atvirumą.
Draudimas klausti apie algą ir nauji reikalavimai skelbimams
Nuo birželio 7 d. darbdaviams bus griežtai draudžiama kandidatų per darbo pokalbius klausti apie jų dabartinį ar buvusį darbo užmokestį. Šia nuostata siekiama užkirsti kelią istoriškai susiklosčiusiam neteisingam apmokėjimui, kai naujas atlygis nustatomas remiantis ne pareigybės verte, o ankstesne darbuotojo patirtimi.
Kandidatai taip pat įgyja stipresnes teises dar iki derybų pradžios. Darbo skelbimuose privalės būti nurodomas siūlomas atlygio dydis arba jo intervalas. Jei įmonėje galioja kolektyvinė sutartis, darbdavys privalės suteikti informaciją apie jos nuostatas, susijusias su užmokesčiu. Agnietė Venckienė pastebi, kad tai reikšmingai keičia atrankų kultūrą, nes kortos ant stalo bus dedamos dar neprasidėjus pirmajam susitikimui.
Atlygio konfidencialumo pabaiga siekiant lygybės
Dar vienas pokytis, kurio darbdaviai negali ignoruoti, yra susijęs su konfidencialumo susitarimais. Nuo birželio darbuotojai turės teisę dalintis informacija apie savo užmokestį su kolegomis, jei tai daroma siekiant užtikrinti vienodą apmokėjimą už tokį patį ar vienodos vertės darbą.
Tai nereiškia, kad visų algos taps viešos visiems, tačiau įmonėms teks peržiūrėti darbo sutartis. Draudimai kalbėtis apie atlyginimą, kurie anksčiau buvo įprasta praktika, nebegalės būti naudojami kaip priemonė nuslėpti galimą diskriminaciją. Darbdaviams rekomenduojama jau dabar įvertinti, kaip suformuluotos konfidencialumo pareigos jų vidaus dokumentuose, kad jos neprieštarautų naujajai tvarkai.
Kas atidedama iki 2027 metų pradžios
Sudėtingiausia Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva reikalauja ne tik teisinių korekcijų, bet ir gilių struktūrinių pokyčių, todėl jų įgyvendinimas nukeltas šešiems mėnesiams. Į 2027 m. sausio 1 d. perkeliami šie reikalavimai:
- Pareigybių grupavimas: Darbdaviai privalės suskirstyti visas pareigybes į grupes pagal objektyvius, lyties požiūriu neutralius kriterijus (įgūdžius, atsakomybę, pastangas).
- Duomenų teikimas „Sodrai“: Atidedama prievolė teikti detalizuotą informaciją apie darbo laiką ir atlygio sandarą valstybės institucijoms.
- Teisė į vidurkio informaciją: Darbuotojų teisė prašyti duomenų apie tos pačios grupės kolegų vidutinį užmokestį taip pat įsigalios vėliau.
Šis laikas skirtas verslui pritaikyti apskaitos ir personalo valdymo sistemas, nes techniniai sprendimai, kaip praktiškai reikės teikti duomenis, vis dar derinami.
Kodėl pasiruošimas negali sustoti
Nors šeši papildomi mėnesiai atrodo kaip palengvinimas, Agnietė Venckienė perspėja, kad tai nėra laikas poilsiui. Darbo apmokėjimo sistemos sukūrimas nėra formalus dokumentas – tai procesas, reikalaujantis realių pokyčių įmonės viduje. Reikia įvertinti, kodėl vienos pareigybės vertinamos labiau nei kitos, kaip skiriami priedai ir kokiais kriterijais remiantis didinamos algos.
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, pasirinko etapinį įgyvendinimą, kad verslas spėtų prisitaikyti prie sudėtingo reguliavimo. Galutiniai Darbo kodekso pakeitimai dar laukia Seimo patvirtinimo, tačiau kryptis išlieka aiški: didesnis atvirumas darbuotojams ir institucijoms tampa neišvengiamas. Įmonės, kurios šį laiką išnaudos skaidrių kriterijų nustatymui, ateityje išvengs teisinių ginčų dėl galimos diskriminacijos.
Šaltinis: ELTA
Komentarai