Per pastarąjį dešimtmetį būsto kainos Europos Sąjungoje (ES) šoktelėjo daugiau nei 60 proc., tačiau naujų objektų pasiūla nespėjo augti kartu su paklausa. Šis disbalansas tapo pagrindine tema Kipro sostinėje Nikosijoje vykusioje neformalioje ES būsto ministrų taryboje, kurioje Lietuvai atstovavęs aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pabrėžė būtinybę iš esmės keisti statybų reguliavimą.
Europos Komisijos vertinimu, norint panaikinti atotrūkį tarp būsto poreikio ir realios pasiūlos, visoje ES kasmet reikėtų papildomai investuoti apie 150 mlrd. eurų. Ši milžiniška suma apima ne tik naujų pastatų statybą, bet ir senojo fondo renovaciją, kuri šiuo metu vyksta per lėtai, kad pasiektų bendrijos klimato ir socialinės gerovės tikslus.
150 mlrd. eurų metinis poreikis ir finansavimo modeliai
Siekdama spręsti finansavimo trūkumą, ES planuoja kurti „Visos Europos“ investicijų platformą. Šis įrankis turėtų padėti valstybėms narėms efektyviau mobilizuoti lėšas tvariam būstui, apjungiant mažesnes vietos iniciatyvas į stambius, investuotojams patrauklius projektus.
Lietuvos atstovai susitikime akcentavo, kad sėkmingiausi yra tie modeliai, kuriuose valstybės parama tiesiogiai derinama su rinkos priemonėmis. Žemiau pateikiami pagrindiniai ES būsto rinkos rodikliai ir planuojamos strateginės kryptys:
| Rodiklis / Sritis | Reikšmė arba Tikslas |
|---|---|
| Būsto kainų augimas ES (per 10 m.) | Daugiau nei 60 proc. |
| Metinis investicijų trūkumas ES | 150 mlrd. eurų |
| Pagrindinis Lietuvos prioritetas | Administracinės naštos mažinimas |
| Siūlomas skaitmeninis sprendimas | BIM ir procesų automatizavimas |
| Finansavimo principas | Subsidijų ir lengvatinių paskolų derinys |
Aplinkos ministerija laikosi pozicijos, kad vien tik finansinių injekcijų nepakanka. Pasak ministro K. Žuromsko, projektai privalo būti parengti kokybiškai, o jų administravimas turi vykti pagal skaidrią ir nuspėjamą sistemą, kad investuotojai galėtų tiksliai įvertinti rizikas.
Biurokratijos mažinimas Lietuvoje: nuo BIM iki vieno langelio
Lietuva tarybos metu išskyrė konkrečias sritis, kuriose procesų lėtumas tiesiogiai pučia būsto kainas. Problema dažnai slypi ne pačiuose techniniuose reikalavimuose, o jų įgyvendinimo mechanizmuose. Teritorijų planavimo, projektų derinimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros vis dar išlieka pernelyg sudėtingos ir fragmentuotos.
Sprendžiant šį iššūkį, Lietuvoje ketinama plačiau taikyti skaitmeninius sprendimus, tokius kaip statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijos. Tikimasi, kad automatizuoti derinimo procesai ir „vieno langelio“ principas leis reikšmingai sutrumpinti leidimų išdavimo laiką. Tai ne tik sumažins administracinę naštą savivaldybėms, bet ir suteiks daugiau aiškumo vystytojams, o tai ilgainiui turėtų stabilizuoti naujo būsto savikainą.
Duomenų atvėrimas ir skaitmeninės teritorijų planavimo priemonės įvardijamos kaip kritiniai veiksniai, siekiant pritraukti daugiau privačių investicijų į tvaraus būsto plėtrą. Ministras Kastytis Žuromskas pabrėžė, kad procedūrų greitis ir aiškumas yra tiesiogiai susiję su projektų rizika bei galutinėmis sąnaudomis gyventojams.
Regioninė specifika ir lankstūs europiniai instrumentai
Diskusijose dėl naujosios „Visos Europos“ investicijų platformos Lietuva išreiškė poreikį išlaikyti lankstumą. Nauji europiniai instrumentai neturėtų keisti jau veikiančių ir pasiteisinusių nacionalinių schemų, pavyzdžiui, daugiabučių renovacijos modelio, kur viešoji parama sėkmingai derinama su lengvatinėmis paskolomis.
Didžiausią pridėtinę vertę Lietuva mato pagalboje rengiant naujus savivaldybių ir prieinamo būsto projektus. Tai apima ne tik finansavimo paiešką, bet ir ekspertinę pagalbą pasirenkant tinkamiausius techninius bei ekonominius sprendimus.
„Lietuvai svarbu, kad nauji europiniai instrumentai būtų lankstūs ir pritaikomi prie nacionalinių sistemų. Mūsų vertinimu, didžiausia jų pridėtinė vertė būtų ne jau veikiančių schemų keitimas, o pagalba rengiant naujus savivaldybių ir prieinamo būsto projektus, pasirenkant tinkamus finansavimo sprendimus ir pritraukiant papildomas investicijas“, – teigė aplinkos ministras.
Šaltinis: ELTA
Komentarai