Būsto pirkėjai Lietuvoje spaudžiami skubėti

Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje pirkėjams tenka veikti greičiau nei prieš metus: Registrų centro duomenimis, šių metų balandį NT sandorių buvo 11,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai reiškia, kad gerai įkainoti butai ar namai skelbimuose užsibūna trumpai, o pirkėjai vis dažniau susiduria ne tik su kaina, bet ir su laiku.

Rinkoje, kurioje taisykles dažniau diktuoja pardavėjai, skuba tampa atskiru rizikos veiksniu, nors Vilniuje pirkėjų derybinė galia jau didėja. Žvelgiant į būsto paskolų rinką, šis spaudimas matomas ir per finansavimo apimtis. Rezervacijos mokestis, keli konkurentai dėl to paties būsto ir spaudimas apsispręsti tą pačią dieną gali priversti pirkėją mokėti daugiau, nei leidžia reali turto vertė ar asmeninis biudžetas.

Gerai įkainoti būstai dingsta per dieną

„Bigbank“ pranešime žiniasklaidai cituojama banko Būsto paskolų skyriaus vadovė Ieva Butkutė sako, kad išskirtinėse vietose konkurencija ypač didelė. Ji mini Užupį ir vaizdingas teritorijas Trakuose, kur pasiūla natūraliai ribota dėl geografinių ir paveldosaugos aplinkybių, o paklausa išlieka aukšta.

Tokiose vietose būstas gali sulaukti kelių susidomėjusių pirkėjų per kelias valandas. Pardavėjas, turėdamas daugiau nei vieną pasiūlymą, gali rinktis ne tik pagal kainą, bet ir pagal pirkėjo pasirengimą greitai rezervuoti, turimą finansavimo patvirtinimą ar lankstumą dėl sandorio datos.

Panašios įtampos ženklų matyti ir pirminėje sostinės rinkoje: apie aktyvius pardavimus Vilniuje plačiau rašyta analizuojant Vilniaus būsto rinkos pardavimus. Pirkėjui tai reiškia vieną praktinį dalyką: į apžiūrą geriau eiti jau žinant savo finansines ribas, o ne tik turint norimų savybių sąrašą.

Didžiausia klaida – pirkti būstą emocijų piko metu

Kai būstas patinka, o pardavėjas praneša apie kitus pirkėjus, sprendimas dažnai persikelia iš skaičiuoklės į emocijas. Tada lengva ignoruoti įrengimo kokybę, namo būklę, dokumentus ar būsimus remonto kaštus.

Būsto pirkėjai Lietuvoje spaudžiami skubėti

Ekspertė pabrėžia, kad skubant vis tiek nereikėtų atsisakyti defektinio akto. Tai profesionalus NT būklės vertinimas prieš sandorį, kuris padeda fiksuoti matomus trūkumus ir sukuria pagrindą reikalauti, kad vystytojas ar pardavėjas juos pašalintų. Toks dokumentas taip pat svarbus, kai vėliau išryškėja paslėpti defektai.

Pirkėjui verta iš anksto nusistatyti viršutinę kainos ribą ir jos neperžengti vien todėl, kad dėl būsto varžosi kiti. Aukciono principu vykstančiose derybose papildomi keli tūkstančiai eurų gali atrodyti nedaug, tačiau paskolos laikotarpiu tai tampa ilgalaikiu įsipareigojimu.

Kur verta ieškoti kompromiso

I. Butkutė atkreipia dėmesį, kad pirkėjai dažnai per siaurai žiūri į naujos statybos būstus. Nuo 2021 metų visi nauji pastatai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę, tačiau tai nereiškia, kad senesnis būstas automatiškai prastesnis.

Dešimtmečio senumo daugiabutyje jau gali būti išspręstos problemos, kurios naujuose namuose išryškėja tik po kelių sezonų: konstrukcijų „sėdimas“, įtrūkimai, drėgmė ar brokas bendrose erdvėse. Senesni kvartalai taip pat dažnai turi brandesnę infrastruktūrą, aiškesnę kaimynystę ir sutvarkytą aplinką.

Kompromisu gali tapti ir būstas, kuriam reikia kosmetinio ar kapitalinio remonto. Tokie butai sulaukia mažiau dėmesio iš pirkėjų, kurie nori įsikelti iš karto, todėl derybose gali atsirasti daugiau erdvės. Vis dėlto prieš perkant būtina įsivertinti, ar remonto sąmata neviršys sutaupytos pirkimo kainos dalies.

Erdvės ieškančioms šeimoms – namo statybos scenarijus

Šeimoms, kurios ieško didesnio būsto ir svarsto rajonus toliau nuo miesto centro, verta įvertinti individualaus namo statybą. „Bigbank“ pranešime minima Vakarų Europoje populiarėjanti 80–100 kv. m namų kryptis, kuri vis dažniau matoma ir Lietuvoje.

Toks plotas daugeliui šeimų gali būti pakankamas, o galutinė suma, įskaitant sklypą, kai kuriais atvejais priartėja prie naujos statybos trijų kambarių buto panašioje vietoje. Tačiau statybos reikalauja daugiau laiko, priežiūros ir sprendimų nei paruošto būsto pirkimas.

I. Butkutė pažymi, kad statybų finansavimas dabar gali būti lankstesnis net tuomet, kai sklypas dar neįsigytas arba planuojamas modulinis namas. Kartu ji pabrėžia, kad statyti namą paprastai sudėtingiau nei įsigyti jau parengtą būstą.

Ribos, kurių geriau neperžengti

Lankstumas dabartinėje rinkoje padeda rasti daugiau variantų, tačiau ne visos nuolaidos saugios. Pirmiausia būsto vieta turi atitikti kasdienį gyvenimą: pigesnis ar erdvesnis namas gali greitai prarasti vertę šeimai, jeigu kelionės į darbą, mokyklą ar darželį kasdien užims po kelias valandas.

Reikėtų vengti turto su rimtomis pamatų, stogo ar drėgmės problemomis, nes tokie remontai dažnai tampa sunkiai prognozuojami. Atskirai būtina tikrinti pertvarkymus: jei bute be leidimų išgriautos laikančiosios sienos, atsakomybė ir galimos baudos gali tekti naujam savininkui.

Finansinė riba taip pat turi būti aiški iki derybų. Pagal Lietuvos banko atsakingojo skolinimo nuostatus, mėnesinė paskolų įmoka negali viršyti 40 proc. pajamų. Net ir telpant į šią ribą, rizika išauga, jei pirkimui atiduodamos visos santaupos ir imama maksimali įmanoma paskola.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias

Tekstas parengtas remiantis BNS paskelbtu „Bigbank“ pranešimu, jame aiškiai atskiriant rinkos duomenis, ekspertės komentarus ir praktinius pirkėjo veiksmus.

Patikros

Patikrinta, kad rinkos aktyvumo duomenys priskirti Registrų centrui.
Ekspertės komentarai priskirti Ievai Butkutei ir „Bigbank“ Būsto paskolų skyriui.
Geografinė aprėptis nustatyta kaip Lietuva, nes tema apima nacionalinę NT rinką.
Nepridėta išorinių nuorodų, nes redakcinei medžiagai jų nebuvo pateikta.

BNS / „Bigbank“ pranešimas Patikrinti platesnį kontekstą