Viskas prasidėjo nuo vienos žinutės. Draugas atsiuntė straipsnį, kurio antraštė tiesiog rėkė: „Beržo grybas gydo vėžį!“. Pirmiausia skeptiškai nusišypsojau. Kiek tokių „stebuklingų vaistų“ iš miško jau matėme? Tačiau smalsumas nugalėjo, tad pasinaudojau proga paklausti pažįstamo gydytojo, ką jis mano apie šį „stebuklą“. Jo atsakymas mane nustebino, bet visai ne taip, kaip tikėjausi.
Laboratorijos magija ir negailestinga realybė
„Taip, laboratorijoje chaga (įžulnusis skylenis) tikrai slopina vėžio ląsteles,“ – ramiai patvirtino gydytojas. Tačiau jis tuoj pat pridūrė klausimą, privertusį mane susimąstyti: „Bet ar žinai esminį skirtumą tarp mėgintuvėlio ir gyvo žmogaus organizmo?“
Mėgintuvėlis (In vitro) prieš gyvą kūną
Laboratorija yra sterili, kontroliuojama aplinka. Ten veikia daugybė medžiagų – net paprasčiausias actas mėgintuvėlyje nužudo bakterijas, bet tai nereiškia, kad acto injekcijos pagydys infekciją. Žmogaus organizmas yra tikras chaosas: čia vyksta metabolizmas, veikia fermentai, imuninė sistema. „Tai tas pats, kas sakyti, jog benzinas gerina variklį, nes laboratorijoje jis puikiai dega,“ – vaizdžiai palygino medikas.
Kodėl laboratoriniai tyrimai dar nėra įrodymas?
Betulino rūgštis, antioksidantai, polisacharidai – visi šie terminai skamba moksliškai ir labai įtikinamai. Tačiau mūsų organizmas šias medžiagas apdoroja visai kitaip nei laboratorinis indas. Gydytojas išskyrė tris barjerus, kurių chaga dažniausiai neįveikia:
- Biologinis prieinamumas: kiek realiai medžiagos patenka į kraują? Gal tik 5 procentai, o gal dar mažiau.
- Metabolizmas: kepenys yra mūsų filtras. Jos gali suskaidyti naudingus junginius į visiškai neveiklius fragmentus dar nespėjus jiems suveikti.
- Naviko mikroaplinka: vėžio ląstelės sukuria apsauginį barjerą. Kaip medžiaga jį pasieks per visą organizmo audinių chaosą?
„Be pirmos, antros ir trečios fazės klinikinių tyrimų su žmonėmis, chaga lieka tik graži hipotezė. O tokių tyrimų šiandien praktiškai nėra,“ – konstatavo jis.
Pavojinga „natūralumo“ iliuzija
Kai paklausiau, ar chaga bent jau saugi, nes ji juk „natūrali“, gydytojas papurtė galvą. Jo paaiškinimas mane nuoširdžiai išgąsdino. Pasirodo, chagos ekstraktai gali keisti kepenų fermentų aktyvumą. Tai reiškia, kad kiti jūsų vartojami vaistai gali pradėti veikti nenuspėjamai.
Kritinės sąveikos:
Ypač pavojinga chagą derinti su kraują skystinančiais vaistais (antikoaguliantais), chemoterapija ar imunosupresantais po transplantacijų. Onkologiniam pacientui tokie eksperimentai gali kainuoti gyvybę, nes grybas gali sumažinti gyvybiškai svarbių vaistų efektyvumą arba pavojingai padidinti jų toksiškumą.
Kas chaga yra iš tikrųjų?
„Imuninė parama – galbūt. Vėžio gydymas – tikrai ne,“ – rėžė gydytojas. Chaga turi antioksidacinių savybių, kurios padeda organizmui kovoti su oksidaciniu stresu, taip pat gali šiek tiek stimuliuoti imuninę sistemą. Tačiau tai tėra pagalbinė priemonė, panaši į vitaminus.
Jei vis tiek nusprendėte vartoti
Jei nusprendėte įtraukti šį grybą į savo racioną, darykite tai atsakingai:
- Arbata: džiovintus gabalėlius užpilkite karštu (apie 80°C), bet jokiu būdu ne verdančiu vandeniu. Verdantis vanduo sunaikina vertingiausius junginius.
- Tinktūros ir kapsulės: tai patogesnės formos, tačiau jų kokybė labai priklauso nuo gamintojo sąžiningumo.
Svarbiausia taisyklė – tik su gydytojo žinia. Net jei vartojate tik vaistus nuo kraujospūdžio, privalote pasitarti su specialistu.
Galutinė mintis
Chaga – tai maisto papildas, o ne vaistas. Ji gali būti vartojama kaip papildoma priemonė sveikiems žmonėms, norintiems pastiprinti organizmą, tačiau ji niekada nepakeis tikro, moksliškai pagrįsto gydymo. Atsakydamas draugui parašiau: „Skamba gražiai, bet tai tik pusė tiesos. O kita pusė gali būti labai pavojinga.“
Komentarai