Beveik kas antras žmogus, pasiryžęs išbraukti cukrų iš savo raciono, susiduria ne su fiziniu saldumynų poreikiu, o su savo emocijomis. Naujausia „Cukraus detokso“ programos dalyvių apklausa rodo, kad 48 proc. respondentų didžiausiu iššūkiu įvardijo emocinį valgymą – lygiai tiek pat, kiek ir patį potraukį saldumynams. Lietuva vis dažniau atsigręžia į sveikesnę gyvenseną, tačiau šie duomenys atskleidžia, kad mitybos pokyčiai prasideda ne lėkštėje, o galvoje.
Jau daugiau nei dešimtmetį apie cukraus poveikį organizmui kalbanti knygos „Cukraus detoksas“ autorė ir Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Kristina Ragauskaitė pastebi, kad žmonės dažnai neįvertina psichologinio faktoriaus. Jos suburta bendruomenė siekia ne tik laikinų dietų, bet ir esminio santykio su maistu keitimo. Pasak specialistės, potraukis saldumynams dažniausiai kyla ne dėl energijos trūkumo, o dėl nuovargio, įtampos ar noro save apdovanoti.
Emocinis valgymas konkuruoja su potraukiu saldumynams
Programos organizatorių atlikta apklausa, kurioje savo patirtimi pasidalijo 37 dalyviai iš 100, išryškino pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria mitybą keičiantys gyventojai. Nors imtis nėra reprezentatyvi visos šalies mastu, ji nubrėžia aiškią tendenciją: maistas naudojamas kaip emocinis reguliatorius.
| Pagrindiniai iššūkiai dalyviams | Dalyvių dalis (%) |
|---|---|
| Miltinių produktų atsisakymas | 57 % |
| Desertų atsisakymas | 54 % |
| Emocinis valgymas | 48 % |
| Potraukis saldumynams | 48 % |
| Nuolatinis užkandžiavimas | 43 % |
Duomenys rodo, kad sunkiausia atsisakyti ne tik grynų saldumynų, bet ir miltinių gaminių, kurie organizme greitai skyla į gliukozę. Net 57 proc. apklaustųjų pripažino, kad bandelės, duona ar kiti milto gaminiai tapo didesniu barjeru nei pats cukrus. Kristina Ragauskaitė pabrėžia, kad didžioji dalis žmonių net nesuvokia, kiek cukraus yra paslėpta padažuose ar produktuose, kurie reklamuojami kaip „sveiki“.
Stabilus cukraus kiekis keičia kasdienę savijautą
Nepaisant psichologinių kliūčių, tie, kuriems pavyksta stabilizuoti gliukozės lygį kraujyje, praneša apie ryškius gyvenimo kokybės pokyčius. Beveik pusė dalyvių, kurie laikėsi programos nurodymų ir vartojo maisto papildą „NatAspin Glucose“, pastebėjo sumažėjusį norą užkandžiauti. Kai organizmas nustoja svyruoti tarp energijos „kalnelių“ ir nuosmukių, mažėja dirglumas, gerėja koncentracija.
Apie 30 proc. respondentų nurodė pajutę stabilesnę energiją visos dienos metu. Tai tiesiogiai susiję su mažesniu poreikiu ieškoti greitų angliavandenių, kurie suteikia tik trumpalaikį palengvėjimą. Kai dingsta nuolatinis alkio jausmas, žmogui tampa lengviau priimti sąmoningus sprendimus, o ne pasiduoti impulsyviam norui suvalgyti desertą.
Sąmoningas pasirinkimas vietoj griežtų draudimų
Kas iš tiesų padeda išlaikyti pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje? Apklausos duomenimis, stipriausia varomoji jėga yra vidinė motyvacija – net 70 proc. dalyvių nurodė, kad juos skatino noras geriau jaustis ir rūpintis sveikata. Tačiau vien noro neužtenka: beveik 40 proc. pabrėžė struktūros ir aiškių praktinių patarimų svarbą.
Kristina Ragauskaitė teigia, kad žmonėms reikia žinoti ne tik „ką“ valgyti, bet ir „kaip“ elgtis ištikus stresinei situacijai. Bendruomenės palaikymas čia vaidina kritinį vaidmenį – matant, kad kiti susiduria su identiškais sunkumais, lengviau nenuleisti rankų. Tikrasis lūžis įvyksta tada, kai keičiasi ne draudimų sąrašas, o pats poreikis saldumynams.
Pokyčiai prasideda nuo supratimo, kodėl valgome būtent taip. Kai atpažįstame, kad ranka prie šokolado tiesiasi ne dėl alkio, o dėl patirto streso darbe, atsiranda pasirinkimo laisvė. Pasak specialistės, sėkmė yra ne 30 dienų be cukraus, o gebėjimas vėliau rinktis maistą sąmoningai, be kraštutinumų ir savigraužos.
Šaltinis: BNS
Komentarai