64,1 balo iš 100 – toks yra pirmasis Nacionalinis savijautos indeksas (NSI), atskleidžiantis, kad šalies gyventojai šiuo metu išgyvena „vidutinybės krizę“. Nors situacija nėra kritinė, ekspertai įspėja, kad didžioji visuomenės dalis egzistuoja pilkojoje zonoje: jaučiasi neblogai, tačiau gerokai prasčiau, nei galėtų leisti jų organizmo potencialas.
„Eurovaistinės“ inicijuotas reprezentatyvus tyrimas rodo, kad lietuviai galėtų džiaugtis bent dešimtmečiu ilgesniu kokybišku gyvenimu. Tam trukdo ne paveldimumas, o įsišakniję elgsenos stereotipai. Pasak vaistinių tinklo farmacinės veiklos vadovės Eglės Laskauskaitės, svarbu ne tiesiog statistiškai prailginti amžių, o užtikrinti, kad tie papildomi metai būtų praleisti išliekant aktyviems ir energingiems.
Nacionalinis savijautos indeksas: kur esame šiandien
NSI matavimas susideda iš trijų pagrindinių komponentų, kurie visi Lietuvoje svyruoja ties vidutine riba. Žemiausias rodiklis fiksuojamas emocinės sveikatos srityje, kas tiesiogiai koreliuoja su bendru pasitenkinimu kasdienybe.
| Rodiklis | Įvertinimas (balais iš 100) |
|---|---|
| Gyventojų laimės indeksas | 66,0 |
| Fizinės sveikatos indeksas | 64,2 |
| Emocinės sveikatos indeksas | 61,5 |
| Bendras NSI vidurkis | 64,1 |
Šie skaičiai rodo, kad pasyvus laukimas, kol sveikata suprastės, yra tapęs norma. Tik 44 proc. gyventojų sveikatą tikrinasi profilaktiškai, o modernius išmaniuosius įrenginius būklei stebėti naudoja vos kas dešimtas lietuvis.
Keturi mitai, „vagiantys“ kokybiškus metus
Genetikas ir ilgaamžiškumo mokslo atstovas dr. Vaidas Dirsė pabrėžia, kad didžiausia kliūtis geresnei savijautai yra klaidingi įsitikinimai. Jie veikia kaip patogūs pasiteisinimai nieko nekeisti.
Genetikos sureikšminimas. Dažnai antsvoris ar aukštas kraujospūdis nurašomas „blogiems genams“. Tačiau mokslas įrodė: genetika lemia tik apie 20–25 proc. gyvenimo trukmės. Likę 75 proc. priklauso nuo aplinkos ir kasdienių pasirinkimų. Genai suteikia tik startinę poziciją, o ne galutinį nuosprendį.
10 tūkstančių žingsnių taisyklė. Šis skaičius nėra medicininė rekomendacija, o 1965 metais Japonijoje sukurtas rinkodaros triukas pirmiesiems žingsniamačiams parduoti. Harvardo tyrimai rodo, kad sveikatos rodikliai stabilizuojasi pasiekus 7–8 tūkst. žingsnių ribą. Dr. Vaidas Dirsė akcentuoja, kad 5 tūkstančiai žingsnių sparčiu tempu duoda daugiau naudos nei 10 tūkstančių lėtai pasivaikštant.
Universali miego formulė. Nors 8 valandų vidurkis tinka daugumai, individualūs poreikiai skiriasi dėl DEC2 geno variacijų. Kai kam užtenka 6 valandų, kitiems būtinos 9. Lietuvoje miego kokybė yra kritinė grandis – tik 29 proc. žmonių ryte jaučiasi pailsėję. Ekspertai pataria prioritetą teikti ne trukmei, o kokybei: miegui visiškoje tamsoje ir vėsumoje.
Amžiaus cenzas pokyčiams. Vyrauja nuomonė, kad sulaukus tam tikro amžiaus sportuoti ar keisti mitybą nebeverta. Tyrimai patvirtina priešingai: net ir vėlyvame amžiuje pradėtas reguliarus judėjimas ankstyvos mirties riziką gali sumažinti iki 40 proc. Organizmas išlaiko gebėjimą adaptuotis visą gyvenimą.
Biologinis amžius vs chronologinis amžius
Nors apie ilgaamžiškumą diskutuojama vis garsiau, net 92 proc. lietuvių nieko nėra girdėję apie biologinio amžiaus vertinimą. Tai rodiklis, kuris tiksliau nei gimimo data nusako realią organizmo būklę.
Šiuo metu vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 77,5 metų. Jei Nacionalinis savijautos indeksas pakiltų iki 85 balų, tai reikštų ne tik geresnę nuotaiką šiandien, bet ir galimybę prailginti aktyvų gyvenimą dešimtmečiu. Laukti simptomų, pasak dr. V. Dirsės, yra tas pats, kas pradėti tvarkyti finansus tik po bankroto. Sveikata turi tapti planuojamu įgūdžiu, o ne atsitiktinumu.
Šaltinis: BNS
Komentarai