Lietuvos Seimas po svarstymo pritarė Maisto įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti asmenims iki 18 metų parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti nealkoholinius gėrimus, savo pavadinime turinčius alkoholinių gėrimų kategorijų pavadinimus. Šis sprendimas tiesiogiai palies ne tik didžiuosius prekybos tinklus, bet ir mažąsias parduotuves, maitinimo įstaigas bei pačius nepilnamečius, kuriems nealkoholinis alus, vynas ar sidras taps teisiškai neprieinamas. Naujoji tvarka, jei bus galutinai patvirtinta priėmimo stadijoje, turėtų įsigalioti 2026 m. lapkričio 1 d.
Griežtesnė asmens tapatybės patikra ir prekybos pokyčiai
Priimtame projekte numatyta, kad pardavėjai turės teisę, o kilus bent menkiausiai abejonei dėl pirkėjo amžiaus – ir pareigą reikalauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Jei pirkėjas, ketinantis įsigyti nealkoholinį alų, vyną ar kitą panašaus pobūdžio gėrimą, atsisakys pateikti dokumentą, pardavėjai privalės atsisakyti parduoti tokį produktą. Ši nuostata suvienodina nealkoholinių „imitacijų“ ir tikrų alkoholinių gėrimų pardavimo procedūrą, pašalindama iki šiol egzistavusią pilkąją zoną.
Prekybininkams šis pokytis sukels papildomų operacinių iššūkių. Reikės ne tik atnaujinti savitarnos kasų algoritmus, kad sistema reikalautų amžiaus patvirtinimo skenuojant nealkoholinį alų, bet ir apmokyti personalą atpažinti produktus, kuriems taikomas naujasis draudimas. Įstatymas taip pat numato atsakomybę ne tik už tiesioginį pardavimą, bet ir už nealkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą nepilnamečiams. Tai reiškia, kad vyresni draugai ar šeimos nariai, „pavaišinę“ nepilnametį nealkoholiniu alumi, gali sulaukti administracinių sankcijų.
Psichologinis aspektas ir alkoholio vartojimo imitacija
Pagrindinis pataisų iniciatorius, Seimo narys Darius Razmislevičius, pabrėžia, kad nealkoholiniai gėrimai, kurie savo skoniu, kvapu ir pakuote imituoja alkoholį, formuoja žalingus įpročius dar paauglystėje. Pasak politiko, tokie gėrimai pratina jaunimą prie tam tikros „šventimo kultūros“, kurioje būtina turėti taurę ar butelį, susidaužti ir imituoti suaugusiųjų elgesį, taip trinant ribą tarp nealkoholinių ir alkoholinių produktų.
„Nealkoholiniai gėrimai, tiksliau sakant, alkoholinių gėrimų imitacija, pratina jaunimą ateityje vartoti alkoholio tūrio turinčius gėrimus. Jie formuoja kultūrą, kad kiekvienoje šventėje būtinai turime turėti kokį tai skystį, įsipilti į taureles, susidaužti“, – svarstymo metu teigė D. Razmislevičius. Specialistų teigimu, ankstyvas vizualinis ir ritualinis tapatinimasis su alkoholio vartojimu gali sumažinti psichologinį barjerą vėliau pereiti prie stipriųjų gėrimų, nes pati vartojimo forma tampa įprasta kasdienybės dalimi.
Teisinis reglamentavimas ir balsavimo rezultatai
Maisto įstatymo pataisų projektas Nr. XVP-893(3) sulaukė didelio parlamentarų palaikymo, nors diskusijų metu nuomonės išsiskyrė. Kritikai teigė, kad nealkoholinis alus yra saugesnė alternatyva suaugusiems, norintiems mažinti alkoholio vartojimą, tačiau dauguma Seimo narių pritarė, kad nepilnamečiams šie produktai neturėtų būti prieinami dėl jų edukacinės žalos.
| Balsavimo rodiklis | Rezultatas |
|---|---|
| Pritarė projektui | 66 nariai |
| Balsavo prieš | 7 nariai |
| Susilaikė | 26 nariai |
| Planuojama įsigaliojimo data | 2026 m. lapkričio 1 d. |
Šis draudimas apima visus gėrimus, kurių pavadinime naudojami terminai „alus“, „vynas“, „sidras“ ar kiti alkoholio grupių pavadinimai, net jei jų sudėtyje etilo alkoholio koncentracija neviršija 0,5 procento. Tai gali paskatinti gamintojus keisti prekių ženklų strategiją arba pakuočių dizainą, jei jie norės išlaikyti produktų prieinamumą jaunesnei auditorijai nenaudojant alkoholio kategorijų pavadinimų. Galutinis balsavimas dėl šio įstatymo priėmimo numatytas artimiausioje Seimo sesijoje, o iki 2026-ųjų pabaigos verslui paliekamas pereinamasis laikotarpis prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Šaltinis: ELTA
Komentarai