Lietuvos kelių infrastruktūros valdytojai imasi griežtų priemonių prieš sunkiasvorio transporto savininkus, kurie ignoruoja svorio ribojimus. „Via Lietuva“ paskelbė viešąjį pirkimą šešioms modernioms dinaminėms svėrimo sistemoms įsigyti, kurios magistraliniuose keliuose veiks panašiu principu kaip greičio matuokliai. Iš viso per ateinančius trejus metus šalies kelių tinkle numatyta sumontuoti 18 tokių įrenginių.
Kas ketvirtas vilkikas viršija leistiną svorį
Statistika rodo, kad 2024 metais maždaug 25 proc. krovininių transporto priemonių Lietuvoje pažeidė nustatytas bendrosios masės ar ašių apkrovos normas. Kai kuriais užfiksuotais atvejais maksimalus leistinas svoris buvo viršytas net du kartus. Standartinėms transporto priemonėms Lietuvoje taikoma 40 tonų bendrojo svorio riba, o varančiosios ašies apkrova negali viršyti 11,5 tonos.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad dešimtmetį neveikusios kontrolės sistemos bus pakeistos technologijomis, kurios automatiškai fiksuos pažeidimus ir leis nedelsiant taikyti administracinę atsakomybę. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kaip paskirstomos investicijos į kelių tinklo atnaujinimą, siekiant ne tik tiesti naują asfaltą, bet ir apsaugoti esamą dangą nuo pirmalaikio nusidėvėjimo.
Naujosios kontrolės sistemos veiks greičio matuoklių principu
Iki šiol Lietuvoje pažeidėjų kontrolei dažniausiai naudota statinė svėrimo technologija, reikalaujanti sustabdyti transporto priemonę ir nukreipti ją į specialią aikštelę. Naujosios dinaminės svarstyklės bus montuojamos tiesiai į kelio dangą. Jos identifikuos perkrautus vilkikus šiems važiuojant įprastu greičiu, nesustojant ir neišsukant iš kelio.
„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas nurodo, kad siekiama įsigyti aukščiausios A(5) tikslumo klasės sistemas pagal COST 323 rekomendacijas. Toks tikslumas yra būtinas, kad duomenys būtų teisiškai nenuginčijami ir tinkami automatiniam baudų generavimui. Tai ne tik saugo kelius, bet ir užtikrina sąžiningą konkurencinę aplinką vežėjams, kurie laikosi taisyklių.
Pirmosios šešios vietos magistraliniuose keliuose
Sutartį dėl pirmųjų šešių sistemų planuojama pasirašyti iki 2026 metų trečiojo ketvirčio pabaigos, o įranga turi būti sumontuota per metus. Tai reiškia, kad naujieji „svorio radarai“ pilnu pajėgumu pradės veikti 2027-ųjų rudenį.
| Magistralinis kelias | Tiksli vieta (kilometras) |
|---|---|
| A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda | 111,34 km ir 225,67 km |
| A2 Vilnius–Panevėžys | 38,25 km |
| A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai | 52,94 km |
| A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai | 26,4 km |
| A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga | 45,42 km |
Šiuo metu panašaus tipo įranga jau veikia dviejuose taškuose: magistralėje A1 (80,81 km) ir kelyje A6 Kaunas–Jonava (26,43 km). Tiesa, pastarajame ruože kontrolės postas šiuo metu yra atnaujinamas vykdant „Rail Baltica“ projekto darbus.
Griežtesni reikalavimai kelių infrastruktūros apsaugai
Sprendimas investuoti į automatizuotą kontrolę yra dalis platesnės iniciatyvos „STOP kelių gadinimui“. Šių metų pradžioje pasirašytas memorandumas suvienijo daugiau nei 20 institucijų, savivaldybių ir verslo asociacijų. Pagrindinis tikslas – sumažinti žalą, kurią daro netolygiai paskirstyta ašių apkrova, nes būtent ji yra pagrindinė provėžų ir asfalto trūkių atsiradimo priežastis.
Auganti kelių priežiūros kaina tampa našta visiems mokesčių mokėtojams, todėl prevencinės priemonės laikomos ekonomiškai tvaresne investicija nei nuolatinis pasekmių remontas. Naujoji sistema leis realiuoju laiku stebėti transporto srautus ir operatyviai reaguoti į sistemingus pažeidimus konkrečiuose maršrutuose.
Šaltinis: BNS
Komentarai