Ką darytų Lietuvos gyventojai, jeigu jų banko sąskaitą netikėtai papildytų apvali milijono eurų suma? Kaip atskleidė „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa, dauguma lietuvių rinktųsi racionalų ir apčiuopiamą sprendimą – investicijas į nekilnojamąjį turtą (NT), o ne impulsyvų vartojimą ar pramogas.
NT išlieka patikimiausia investicija
Daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų nurodė, kad staiga tapę milijonieriais, gautas lėšas skirtų nekilnojamajam turtui įsigyti. Šis pasirinkimas buvo itin populiarus tarp jauniausių dalyvių (18–29 metų).
Ši tendencija nestebina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra viena lyderių Europos Sąjungoje pagal nuosavo būsto turėjimą – maždaug 87 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste (ES vidurkis siekia 68 proc.).
„Nekilnojamasis turtas lietuviams išlieka aiškiausia ir saugiausia investavimo forma, o rezultatai rodo, kad net ir „svajonių scenarijuose“ finansiniai sprendimai būtų grindžiami racionalumu“, – komentuoja „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovė Rasa Narė.
Be to, 23 proc. respondentų gautą milijoną naudotų būtinam namų remontui arba renovacijai, dar labiau pabrėžiant ryšį su nuosavu būstu.
Finansinis sąmoningumas auga: fondai ir rezervai
Nors NT dominuoja, nemaža dalis gyventojų rinktųsi diversifikuotas investicijas, rodančias augantį finansinį raštingumą:
- 26 proc. investuotų į akcijas arba fondus (šis pasirinkimas ypač populiarus tarp studentų – 52 proc.).
- 17 proc. kauptų ilgalaikes santaupas vaikams.
- 14 proc. įsigytų saugų taupymo produktą su garantuota grąža.
- 13 proc. skirtų lėšas nuosavo verslo pradžiai.
- 12 proc. sukurtų ilgalaikį „saugumo buferį“.
Pasak R. Narės, šis ilgalaikis planavimas yra signalas, kad lietuviai linkę pinigus ne tik išleisti, bet ir auginti vertę. Apie tai, kaip turtas kaupiamas nekilnojamojo turto pagalba, plačiau galite paskaityti pavyzdžiui čia: Alytaus mero Nerijaus Cesiulio šeimos turtas peržengė pusę milijono.
Dėmesys patirtims ir atsakingumui
Nors didžiausia dalis milijono keliautų į NT, reikšmingas skaičius žmonių skirtų lėšas patirtims ir įsipareigojimų mažinimui:
- Kelionės: 29 proc. apklaustųjų netikėtai praturtėję keliautų po pasaulį.
- Skolų grąžinimas: 17 proc. respondentų grąžintų esamas paskolas.
- Labdara: 19 proc. skirtų lėšų aukojimui, o vos 3 proc. paremtų kultūrinius ar sporto projektus.
Daugiau apie šios apklausos rezultatus ir lietuvių pasirinkimus galite rasti straipsnyje Milijonierių testas: jei staiga praturtėtų, 54% lietuvių pinigus investuotų į nekilnojamąjį turtą (NT).
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl nekilnojamasis turtas (NT) išlieka populiariausia investavimo forma Lietuvoje, net ir gaunant milijoną eurų?
Apklausa patvirtino, kad netikėtą finansinę sėkmę – milijoną eurų – daugiau nei pusė (54 proc.) lietuvių investuotų į NT. Tai siejama su dviem pagrindiniais veiksniais: aukštu nuosavo būsto turėjimo lygiu Lietuvoje (apie 87 proc. gyventojų) ir NT suvokimu kaip pačia aiškiausia, apčiuopiamiausia ir saugiausia investavimo forma, leidžiančia išsaugoti bei auginti turimą vertę ilgalaikėje perspektyvoje. Toks pasirinkimas rodo didelį racionalumą ir nenorą rizikuoti.
Kuo skiriasi jaunų (18-29 m.) ir studentų investavimo pasirinkimai nuo kitų amžiaus grupių?
Nors investavimas į NT buvo populiariausias tarp visų jaunų (18–29 metų) respondentų, studentai išsiskyrė didesniu dėmesiu modernioms finansinėms priemonėms. Net 52 proc. apklausoje dalyvavusių studentų nurodė, kad milijoną eurų investuotų į akcijas arba fondus. Tai atskleidžia aukštą jaunosios kartos finansinį raštingumą ir didesnį pasitikėjimą finansų rinkomis, kaip priemonei greičiau auginti kapitalą.
Be NT, kokius racionalius ilgalaikius finansinius sprendimus lietuviai rinktųsi gavę milijoną eurų?
Apklausa atskleidė, kad didžioji dalis pasirinkimų yra orientuoti į ateitį ir finansinį saugumą. Be NT, dažniausiai buvo minimi šie racionalūs sprendimai: investicijos į akcijas ar fondus (26 proc.), ilgalaikių santaupų kaupimas vaikams (17 proc.), nuosavo verslo pradžia (13 proc.), ir vadinamojo „saugumo buferio“ (finansinio rezervo) sukūrimas (12 proc.). Šie pasirinkimai patvirtina, kad lietuviai linkę dideles sumas paversti tvariais turtais, o ne trumpalaikiu vartojimu.
Ar didelė pinigų suma paskatintų lietuvius remontuoti namus, ar verčiau pirkti naują būstą?
Apklausos duomenys rodo, kad didelė dalis (23 proc.) respondentų gautą milijoną pirmiausia skirtų būtinam namų remontui arba renovacijai, o ne iškart pirktų naują NT objektą. Tai signalizuoja apie praktiškumą: žmonės, jau turintys nuosavą būstą, pirmenybę teikia jo būklės pagerinimui ir vertės išsaugojimui, o ne impulsiškam būsto keitimui. Tai kartu leidžia sutaupyti lėšų likusiai investavimo daliai.
Komentarai