Ką darytų Lietuvos gyventojai, jeigu jų sąskaitą netikėtai papildytų apvali milijono eurų suma? „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa atskleidžia, kad lietuviai linkę elgtis racionaliai – daugiau nei pusė apklaustųjų (54 proc.) rinktųsi ne trumpalaikį vartojimą, o apčiuopiamą investiciją į nekilnojamąjį turtą (NT).
Nekilnojamasis turtas – saugiausias pasirinkimas
Tai, kad nekilnojamasis turtas išlieka populiariausias pasirinkimas, nestebina. Anot „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovės Rasos Narės, Lietuva Europos Sąjungoje išsiskiria itin aukštu nuosavo būsto turėjimo lygiu – nuosavuose namuose gyvena apie 87 proc. gyventojų (kai ES vidurkis siekia 68 proc.).
Pagrindiniai faktai apie investavimą į NT:
- 54 proc. staiga praturtėjusių lietuvių pinigus skirtų NT pirkimui. Šis pasirinkimas buvo populiariausias tarp jauniausių (18–29 metų) respondentų.
- Dar 23 proc. nurodė, kad atliktų būtinus namų remontus ar renovaciją.
R. Narė pabrėžia, kad net ir „svajonių scenarijuose“ finansiniai sprendimai daugumos gyventojų būtų grindžiami racionalumu. Tiems, kuriuos domina, kiek kainuoja investuoti į NT, finansų ekspertai rekomenduoja iš anksto įvertinti visus kaštus.
Finansinis raštingumas stiprėja: akcijos ir rezervai
Didelė dalis lietuvių į netikėtą milijoną žiūrėtų kaip į progą sustiprinti savo finansinį rezervą. Racionalus pasirinkimas dominuoja ir investuojant į finansų rinkas:
- 26 proc. apklaustųjų investuotų į akcijas arba fondus. Šis pasirinkimas buvo itin populiarus tarp studentų (52 proc. studentų nurodė šį variantą).
- 17 proc. kauptų ilgalaikes santaupas vaikams.
- 14 proc. įsigytų saugų taupymo produktą su garantuota grąža.
- 13 proc. skirtų lėšų nuosavo verslo pradžiai.
- 12 proc. sukurtų ilgalaikį finansinį „saugumo buferį“.
Pasak banko atstovės R. Narės, šie duomenys rodo aukštą finansinį sąmoningumą – žmonės linkę galvoti apie vertės išsaugojimą ir ilgalaikį planavimą, o impulsyvus vartojimas lieka antrame plane.
Kelionės, skolos ir labdara
Vis dėlto, dalis netikėtai praturtėjusių gyventojų rinktųsi patirtis ir finansinę ramybę. Beveik trečdalis (29 proc.) nurodė, kad keliautų po pasaulį, o 17 proc. respondentų tvirtino, kad pirmiausia grąžintų esamas paskolas.
Finansinę sėkmę dalis lietuvių paverstų ir filantropija: 19 proc. apklausos dalyvių teigė, kad dalį pinigų paaukotų. Tik nedidelė dalis (vos 1 proc.) įsteigtų savo labdaros fondą ar stipendijų programą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl nekilnojamasis turtas (NT) išlieka populiariausia investavimo forma Lietuvoje, net ir turint milijoną eurų?
Nekilnojamasis turtas lietuviams atrodo aiškiausia ir saugiausia investavimo forma. Lietuva pasižymi vienu didžiausių nuosavo būsto turėjimo rodiklių ES (apie 87 proc.), todėl gyventojai NT suvokia kaip apčiuopiamą, patikimą vertę. Apklausa rodo, kad net ir „svajonių scenarijuose“ finansiniai sprendimai būtų grindžiami racionalumu, o ne impulsyviu vartojimu.
Kokie kiti, be NT, investavimo pasirinkimai atskleidžia aukštą finansinį sąmoningumą tarp gyventojų?
Nors NT yra lyderis, ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų investuotų į akcijas arba fondus. Kiti populiarūs pasirinkimai – ilgalaikės santaupos vaikams (17 proc.), saugus taupymo produktas su garantuota grąža (14 proc.) ir „saugumo buferio“ sukūrimas (12 proc.). Šie pasirinkimai patvirtina, kad lietuviai linkę didelę sumą pinigų panaudoti vertės išsaugojimui ir auginimui, o ne greitam išleidimui.
Kurios amžiaus grupės labiausiai linkusios rinktis alternatyvias investicijas, tokias kaip akcijos ir fondai?
Apklausos duomenys rodo, kad investicijos į akcijas ir fondus buvo itin populiarios tarp studentų – net 52 proc. šios grupės respondentų nurodė šį pasirinkimą. Tai rodo, kad jaunesnė ir besimokanti karta aktyviau domisi diversifikuotais finansiniais instrumentais, lyginant su bendruoju populiacijos vidurkiu.
Kiek procentų staiga praturtėjusių lietuvių milijoną skirtų būsto remontui, o ne naujo NT pirkimui?
Remiantis apklausa, 23 proc. respondentų nurodė, kad didelę sumą pinigų pirmiausia skirtų būtinam namų remontui arba renovacijai, o ne naujo būsto įsigijimui. Tai rodo, kad finansinė sėkmė daliai gyventojų padėtų patenkinti jau esančius ilgalaikius buities poreikius.
Komentarai