Vilniuje siūlo referendumą dėl grynųjų apsaugos

Seimo narių grupė inicijuoja patariamąjį referendumą, kuriuo būtų klausiama, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijoje turėtų būti aiškiai įtvirtinta teisė atsiskaityti grynaisiais pinigais. Iniciatyva pristatoma 2026 m. birželio 2 d. 14 val. Seime rengiamoje spaudos konferencijoje.

Siūlymas kol kas yra politinė iniciatyva, o ne jau paskelbtas referendumas. Jo autoriai siekia pradėti procedūrą ir viešą diskusiją dėl to, ar grynųjų pinigų naudojimas turėtų būti saugomas aukščiausiu teisiniu lygmeniu.

Seimo narių siūlomas patariamasis referendumas

Pagal pristatomą iniciatyvą, referendume piliečių būtų klausiama nuomonės dėl Konstitucijos keitimo. Klausimo esmė – ar pagrindiniame šalies įstatyme turėtų atsirasti aiški nuostata, sauganti teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Spaudos konferencijoje numatyta pristatyti, kaip iniciatoriai mato tokio referendumo tikslą ir kokiu keliu jis galėtų būti teikiamas toliau. Dalyvauti planuoja Seimo nariai Rimas Jonas Jankūnas, Karolis Neimantas ir Valius Ąžuolas, taip pat Sveikatos teisės instituto direktorius Ramūnas Aušrotas bei visuomenės veikėjas, žurnalistas ir politikas Algimantas Birbilas.

Pranešime pabrėžiama, kad eurų banknotai ir monetos Europos Sąjungoje yra teisėta mokėjimo priemonė. Iniciatyvos autoriai vis dėlto teigia, kad kai kuriose Europos valstybėse daugėja diskusijų arba sprendimų dėl grynųjų pinigų naudojimo ribojimų, todėl Lietuvoje siūloma iš anksto svarstyti papildomą apsaugą.

Grynųjų pinigų klausimas kasdieniams mokėjimams

Jeigu tokia konstitucinė nuostata būtų svarstoma toliau, jos poveikis labiausiai sietųsi su žmonių galimybe rinktis mokėjimo būdą. Grynųjų naudojimas aktualus ne tik perkant prekes ar paslaugas, bet ir tais atvejais, kai žmogus neturi banko kortelės, stabilios prieigos prie elektroninės bankininkystės arba nenori kiekvieno mokėjimo palikti skaitmeniniame pėdsake.

Iniciatoriai grynuosius sieja su privatumu, pasirinkimo laisve, finansine įtrauktimi ir socialiniu teisingumu. Tai reiškia, kad diskusija gali paliesti vyresnio amžiaus gyventojus, regionų bendruomenes, smulkius verslus, turgavietes, paslaugų teikėjus ir žmones, kuriems skaitmeniniai mokėjimai nėra patogiausias ar prieinamiausias būdas.

Vilniuje siūlo referendumą dėl grynųjų apsaugos

Kartu patariamasis referendumas pats savaime nekeistų atsiskaitymo taisyklių parduotuvėse, įstaigose ar versle. Jis pirmiausia parodytų piliečių poziciją ir galėtų tapti politiniu argumentu tolesnėms Seimo diskusijoms dėl Konstitucijos pataisų ar kitų teisės aktų.

Konstitucinės apsaugos politinis kontekstas

Konstitucijos keitimas Lietuvoje yra sudėtinga procedūra, todėl vien iniciatyvos pristatymas dar nereiškia greito teisinio pokyčio. Reikėtų politinio pritarimo, procedūrinių sprendimų ir aiškaus klausimo, kuris būtų teikiamas visuomenei.

Patariamasis referendumas skiriasi nuo privalomojo tuo, kad jo rezultatas tiesiogiai neįtvirtina naujos taisyklės. Tačiau toks balsavimas gali turėti politinę reikšmę, nes leidžia įvertinti visuomenės nuomonę klausimu, kuris vėliau galėtų būti svarstomas parlamente.

Šiuo atveju klausimas platesnis nei vien techninis mokėjimo būdas. Ginčas dėl grynųjų pinigų siejasi su valstybės, rinkos ir gyventojo santykiu: kiek plačiai gali būti skatinami skaitmeniniai atsiskaitymai ir kokios ribos turėtų būti taikomos, kad dalis visuomenės nebūtų palikta nuošalyje.

Tolimesnė procedūra Seime

Artimiausias etapas – spaudos konferencija Lietuvos Respublikos Seimo konferencijų salėje 2026 m. birželio 2 d. 14 val. Ji taip pat bus transliuojama Seimo interneto svetainėje ir Seimo „YouTube“ paskyroje.

Po pristatymo turėtų paaiškėti, kokią konkrečią formuluotę siūlo iniciatyvos autoriai ir kokių procedūrinių veiksmų jie imsis. Nuo to priklausys, ar klausimas liks politinės diskusijos lygyje, ar bus bandoma jį perkelti į formalų referendumo organizavimo kelią.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Tekstas parengtas pagal Seimo nario pranešimą žiniasklaidai, atskiriant paskelbtą iniciatyvą nuo dar neįvykusių procedūrinių sprendimų.

Patikros

Patikrinta iniciatyvos data ir spaudos konferencijos laikas.
Atskirta, kad kalbama apie patariamąjį referendumą, o ne jau paskelbtą balsavimą.
Nurodyti pranešime įvardyti dalyviai ir institucinis kontekstas.
Geografinė aprėptis priskirta Lietuvai, nes klausimas susijęs su nacionaliniu referendumu.

ELTA pranešimas spaudai Ieškoti platesnio konteksto