Lietuvos finansų viceministras Januš Kizenevič Varšuvoje vykusioje „Bloomberg“ konferencijoje pristatė ambicingą šalies saugumo finansavimo modelį, kuris išskiria Lietuvą NATO rytiniame flanke. Agresyvi kaimynystė diktuoja būtinybę gynybos biudžetą išlaikyti ties 5–5,5 proc. BVP riba iki pat 2030 metų. Šiuo metu šis rodiklis jau siekia 5,38 proc., o tai reikalauja ne tik politinės valios, bet ir išmanios fiskalinės strategijos, derinant valstybės kapitalą su tarptautine parama.
Milijardinės ILTE investicijos ir gynybos pramonės holdingas
Siekdama suvaldyti didžiulį gynybos išlaidų poreikį, Finansų ministerija pasitelkia naujus finansinius instrumentus. Vienas pagrindinių ramsčių – sustiprintas nacionalinis plėtros bankas ILTE. Per ateinančius ketverius metus ši institucija į Lietuvos ekonomiką planuoja nukreipti apie 6 mlrd. eurų investicijų. Prioritetas teikiamas gynybai, saugumui ir energetinei nepriklausomybei užtikrinti.
Lygiagrečiai įsteigtas valstybės kontroliuojamas gynybos pramonės holdingas. Šios struktūros tikslas – konsoliduoti valstybės kapitalą ir supaprastinti sudėtingų projektų valdymą. Tai leis vyriausybei koordinuotai plėtoti nacionalinę gynybos pramonę, integruojant vietos tiekėjus į Europos gynybos vertės grandines.
Nacionalinis gynybos fondas: tvarios pajamos iš akcizų ir pelno mokesčio
Centriniu finansavimo elementu tampa 2024 metais sukurtas Nacionalinis gynybos fondas. Prognozuojama, kad 2026 m. šio fondo apimtis pasieks 700 mln. eurų. Finansavimo šaltiniai yra diversifikuoti: lėšos plauks iš padidinto pelno mokesčio, tabako ir alkoholio akcizų bei bankų mokamos saugumo įmokos. Šis fondas garantuoja skaidrų finansavimą kritiniams projektams, tokiems kaip vokiečių brigados priėmimas ir Lietuvos divizijos plėtra.
Ką svarbu žinoti apie gynybos finansavimą:
* Investicijų mastas: ILTE per 4 metus skirs 6 mlrd. EUR ekonomikos stiprinimui.
* BVP dalis: Išlaidos gynybai sieks 5–5,5 proc. BVP kasmet iki 2030 m.
* Tarptautinė parama: EIB ir NIB jau skyrė 1,5 mlrd. EUR gynybos projektams.
* SAFE programa: Lietuva pasirašys sutartį dėl 6,375 mlrd. EUR paskolos bendriems ES pirkimams.
Gynybos obligacijos: piliečių indėlis į valstybės saugumą
Januš Kizenevič pabrėžė, kad šalies piliečiai tapo aktyviais gynybos biudžeto dalyviais. Nuo 2024 metų Lietuva išleido 28 gynybos obligacijų emisijas, pritraukdama apie 362,6 mln. eurų. Šis instrumentas nuolat tobulinamas: 2026-aisiais investuotojams siūlomas platesnis terminų spektras, o panaikintos palūkanų normų lubos leidžia gauti didesnę nei 2 proc. grąžą. Tai rodo visuomenės pasitikėjimą ir tiesioginį prisidėjimą prie saugumo stiprinimo, panašiai kaip vertinant naujus civilinės gynybos modelius kaimyninėse šalyse.
Strateginė infrastruktūra ir „Eastern Flank Watch“ iniciatyva
Finansų viceministras akcentavo, kad rytinės ES sienos stiprinimas yra bendra Europos atsakomybė. Lietuva siekia, kad saugumas taptų prioritetu kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje. Ypatingas dėmesys skiriamas dvejopos paskirties infrastruktūrai, kuri tarnauja tiek civiliniams, tiek kariniams poreikiams.
Tokie projektai kaip „Rail Baltica“ yra gyvybiškai svarbūs kariniam mobilumui užtikrinti. Kartu su investicijomis į kelius, kurioms skiriamas papildomas karinis mobilumas Lietuvoje, plėtojamos ir naujos technologinės iniciatyvos. Tarp jų – „Eastern Flank Watch“ bei „European Drone Wall“, kurios kurs aukštųjų technologijų skydą virš regiono. Pagrindinis artimiausio laikotarpio iššūkis išlieka planuojamų pirkimų mastas ir griežtas ES stebėsenos reikalavimų laikymasis.
Šaltinis: BNS
Komentarai