Šviesiaplaukė moteris baltais marškiniais stovi pilname fone rankas įsikišusi į kelnių kišenes.

Įmonėms nuo rugpjūčio teks aiškiau žymėti DI naudojimą

Nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos įmonėms tampa aktualios naujos Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto pareigos. Jos taikomos ne tik technologijų bendrovėms – taisyklės paliečia ir verslus, kurie naudoja pokalbių robotus, generuoja rinkodaros turinį, automatizuoja darbuotojų atranką ar DI pasitelkia vidiniuose procesuose.

Kas keičiasi

Viena pagrindinių pareigų – skaidrumas. Jei klientas bendrauja su DI sistema ir tai nėra akivaizdu, jis turi būti apie tai informuotas. Tai ypač aktualu įmonėms, naudojančioms DI pokalbių robotus klientų aptarnavimui: vartotojas turi suprasti, kad komunikuoja ne su žmogumi.

Žymėti reikės ir DI sukurtą arba reikšmingai pakeistą turinį. Tai gali būti socialiniuose tinkluose skelbiamas DI sukurtas vadovo vaizdo įrašas, reklama su imituotu darbuotojo balsu ar kitas realų žmogų primenantis turinys. Tokie reikalavimai svarbūs rinkodaros, komunikacijos, žiniasklaidos, elektroninės prekybos ir klientų aptarnavimo srityse.

Jautrios sritys – atranka, emocijos ir biometrika

Skaidrumo pareigos taikomos ir sistemoms, kurios atpažįsta emocijas arba klasifikuoja biometrinius duomenis. Pavyzdžiui, žmogus turi būti informuotas, jei DI analizuoja kandidato emocijas ar elgesį darbo pokalbio metu.

Tas pats galioja prekybos vietose naudojamoms sistemoms, kurios pagal veidą nustato amžiaus grupę ir pritaiko reklamą. Tokiais atvejais svarbu, kad žmogus suprastų, jog sprendime dalyvauja automatizuota sistema ir nebūtų klaidinamas.

Tai reiškia, kad įmonėms svarbu vertinti ne tik tai, kokią funkciją atlieka įrankis, bet ir kaip jo naudojimas gali paveikti žmonių teises bei galimybes. Ypač atidžiai reikėtų peržiūrėti DI naudojimą darbuotojų atrankoje, vertinime, klientų segmentavime ir reklamos personalizavime.

Nuo ko pradėti pasirengimą

Pirmiausia verslui reikėtų susidaryti naudojamų DI sprendimų inventorizaciją. DI gali būti integruotas į klientų aptarnavimo platformas, rinkodaros įrankius, dokumentų analizę, darbuotojų atranką ar kasdienes programėles.

Praktiškai verta patikrinti:

  • kokias DI sistemas organizacija naudoja ir kokiais tikslais;
  • ar vartotojus reikia informuoti apie DI naudojimą;
  • ar DI sukurtą turinį būtina pažymėti;
  • kokie duomenys keliami į naudojamus įrankius;
  • kas tikrina DI rezultatus ir atsako už galutinį sprendimą.

Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Brigida Bacienė pabrėžia, kad rizika kyla ne vien dėl pačios technologijos. Problemų gali atsirasti ir tada, kai neaišku, kas leidžia naudoti DI, kokius duomenis galima įkelti, kaip tikrinami rezultatai ir kas prisiima atsakomybę.

Todėl įmonėms reikės vidaus taisyklių, atsakomybių paskirstymo, sprendimų dokumentavimo ir darbuotojų mokymų. DI valdymą rekomenduojama integruoti į bendrą atitikties sistemą kartu su BDAR, kibernetiniu saugumu ir komercinių paslapčių apsauga.

Aukštos rizikos sistemų terminai nukelti, tačiau darbų neatšaukia

Dalis aukštos rizikos DI sistemoms taikomų reikalavimų pradės galioti vėliau. Didžioji dalis šių pareigų planuojama nuo 2027 m. gruodžio 2 d., o kai kurie reikalavimai – dar vėlesniu etapu. Vis dėlto nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. aktualios skaidrumo ir bendrosios valdymo pareigos, todėl pasirengimas nėra vieno dokumento parengimas.

Įmonės turėtų gebėti atsakyti ne tik į klausimą, ar naudoja DI, bet ir kur jį naudoja, kas už tai atsako, ar žmonės tinkamai informuojami, kaip tikrinami rezultatai ir ar sprendimus galima pagrįsti. Šaltinis: ELTA, remiantis „Glimstedt“ teisininkės Brigidos Bacienės komentarais.

Šaltinis: ELTA

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto