Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Syso iniciatyva nutraukti 1,5 proc. valstybės paskatą antrosios pakopos pensijų sąskaitoms sukėlė aštrią politinę priešpriešą. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija šį žingsnį įvardija kaip „rekviem“ privačiam pensijų kaupimui, pabrėždama, kad tai iš esmės keičia valstybės įsipareigojimus būsimiems pensininkams.
Platesniam kontekstui naudinga II pakopos kaupimą.
Šis siūlymas pasirodė praėjus pusantrų metų po to, kai dabartinė valdžia leido gyventojams vienkartiniu sprendimu išsiimti sukauptas lėšas iš fondų. Liberalų teigimu, naujoji iniciatyva galutinai išardys sistemą, kurią iki šiol rėmė valstybė, skatindama žmones savarankiškai prisidėti prie savo senatvės gerovės.
Socialdemokratų iniciatyva stabdyti valstybės prisidėjimą
Algirdo Syso pasiūlymas numato braukti 1,5 proc. dydžio valstybės paskatą, kuri yra skaičiuojama nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad toks sprendimas yra ne kas kita, kaip būsimų pensijų mažinimas, nors valdantieji tai bando pateikti kaip lėšų nukreipimą dabartinių pensijų didinimui.
„Iki šiol valstybė skatino žmones atsidėti savo senatvei. Dabar valstybė dar kartą paskatins palikti antrąją pakopą. Atimtą skatinamąją dalį valdantieji supakuos kaip pensijų didinimą dabartiniams pensininkams, nors iš tikrųjų tai būsimiems pensininkams reiškia didesnę priklausomybę nuo valdžios malonės“, – sako Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Reformų grandinė ir 2024 metų sprendimų pasekmės
Liberalai atkreipia dėmesį, kad tokie veiksmai prieštarauja Vyriausybės programos 151 punktui, kuriuo buvo įsipareigota artinti antrosios pakopos pensijų sistema prie tvarių vakarietiškų modelių. Dabartinės premjerės Ingos Ruginienės planai dėl pensijų sistemos pertvarkos buvo matomi dar 2024-ųjų pabaigoje.
Praėjusiais metais įgyvendintas sprendimas leisti gyventojams išsiimti lėšas parodė didelį sistemos trapumą. Duomenys rodo, kad šia galimybe pasinaudojo apie 550 tūkst. žmonių – tai sudaro beveik 40 proc. visų sistemos dalyvių. Seimo narys Eugenijus Gentvilas dar 2024 m. gruodį perspėjo, kad tokie veiksmai veda prie visiško antrosios pakopos sunaikinimo.
Dabartinė kaupimo tvarka ir galimi praradimai
Šiuo metu galiojanti tvarka numato mišrų kaupimo modelį, kuriame dalyvauja ir pats darbuotojas, ir valstybė. Nors valstybės paskata užtikrina papildomą įmokų augimą, jos panaikinimas tiesiogiai paveiktų visų kaupiančiųjų galutinę sumą.
| Rodiklis | Dabartinė kaupimo formulė |
|---|---|
| Gyventojo įmoka | 3 proc. nuo bruto atlyginimo |
| Valstybės paskata | 1,5 proc. nuo vidutinio šalies DU |
| Sistemos dalyvių skaičius | ~1,4 mln. gyventojų |
| Pasitraukusių 2025 m. | 550 tūkst. asmenų |
Nutraukus valstybės finansavimą, kaupimas taptų išimtinai asmenine gyventojo atsakomybe, o tai, pasak opozicijos, sumažins motyvaciją dalyvauti privačiuose fonduose. Tai ypač aktualu vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, kuriems valstybės pridedama dalis sudaro reikšmingą metinio prieaugio procentą.
Politinis neapibrėžtumas ir ateities prognozės
Liberalų sąjūdis pabrėžia, kad valstybės pasitraukimas iš skatinimo schemos gali sukelti dar vieną pasitraukimo iš fondų bangą. Tai ne tik sumažintų investicijų srautus į šalies ekonomiką, bet ir padidintų naštą „Sodros“ biudžetui ateityje, kai dabartiniai dirbantieji pasieks pensinį amžių.
Artimiausiu metu Seime numatomos diskusijos dėl Algirdo Syso pateikto projekto. Jei pasiūlymui bus pritarta, pakeitimai gali įsigalioti jau kitų biudžetinių metų pradžioje, priverčiant šimtus tūkstančių kaupiančiųjų iš naujo įvertinti savo finansines strategijas senatvei.
Šaltinis: BNS
Komentarai