Penkerius metus mano rytas prasidėdavo vienodai – puodelis kavos su šaukšteliu eritritolio. Nulis kalorijų, natūrali kilmė, jokių sąžinės priekaištų dėl figūros. Ant pakuotės mirgėjo užrašai apie saugumą, o draugės net pavydėjo mano geležinės disciplinos atsisakant įprasto cukraus. Tačiau šį pavasarį, 2026-ųjų balandį, perskaityti naujausi moksliniai tyrimai privertė mane sustingti – tas pats „nekaltas“ saldiklis gali būti tikra bomba mano organizmui.
Kardiologės perspėjimas: trumpalaikė sėkmė ir ilgalaikė žala
„Didžiausia problema ta, kad eritritolis į rinką pateko ir buvo patvirtintas remiantis tyrimais, kurie analizavo tik trumpalaikį jo poveikį,“ – sako kardiologė Rasa, jau 16 metų tyrinėjanti širdies ir kraujagyslių ligas. Pasak jos, dabar, 2026-aisiais, sukaupti ilgalaikio stebėjimo duomenys piešia kur kas niūresnį vaizdą.
Naujausi duomenys rodo, kad šis populiarus saldiklis gali dvigubai padidinti oksidacinį stresą kraujagyslėse. Tai reiškia, kad ankstesni teiginiai apie visišką jo saugumą paprasčiausiai nebeatlaikė laiko egzamino.
Kodėl ankstesni saugumo vertinimai nepasitvirtino?
Europos maisto saugos tarnyba anksčiau nustatė saugią ribą – 0,5 gramo kilogramui kūno svorio. Tačiau ši rekomendacija buvo suformuota dar prieš mokslininkams atrandant subtilius mechanizmus, kaip eritritolis veikia kraujagyslių sieneles ilguoju laikotarpiu.
„Tradiciniai saugumo vertinimai tiesiog nefiksavo tų pokyčių, kuriuos matome šiandien,“ – aiškina gydytoja Rasa. – „Dabartiniai epidemiologiniai duomenys aiškiai rodo ryšį tarp gausaus eritritolio vartojimo ir padidėjusios insulto bei širdies ligų rizikos.“
Kaip eritritolis „atjungia“ smegenų apsaugą?
Mokslininkai išskyrė du pagrindinius procesus, kaip šis saldiklis kenkia mūsų sistemai. Pirmiausia, eritritolis reikšmingai mažina azoto oksido kiekį smegenų kapiliaruose. Azoto oksidas yra būtinas, kad kraujagyslės galėtų atsipalaiduoti ir praleisti pakankamą kiekį kraujo. Kai jo trūksta, kraujagyslės susiaurėja, o smegenų kraujotaka tampa prastesnė.
Antrasis smūgis – laisvųjų radikalų gamybos padvigubėjimas. Tai sukelia agresyvų oksidacinį stresą, kuris tiesiogiai pažeidžia ląstelių audinius.
Pavojus tyko po pirmosios porcijos
„Šie neigiami poveikiai pasireiškia ne po mėnesio ar metų. Tyrimai rodo, kad tokia koncentracija kraujyje pasiekiama išgėrus vos vieną eritritoliu saldintą gėrimą,“ – pabrėžia kardiologė. Tai reiškia, kad organizmas patiria stresą iškart po vartojimo.
Kur jūsų racione slepiasi „nematomas“ saldiklis?
Mano pusseserė Ingrida (51 m.) manė, kad rūpinasi sveikata pirkdama gėrimus be cukraus. Tik atidžiau panagrinėjusi etiketes ji suprato, kiek eritritolio suvartoja kasdien. Panaši patirtis ištiko ir kaimynę Aldoną (55 m.), kuri suskaičiavo, kad saldiklio yra ne tik jos kavoje, bet ir „keto“ batonėliuose bei jogurte.
Eritritolis šiandien aptinkamas visur:
- Baltyminiuose batonėliuose ir kokteiliuose;
- „Keto draugiškuose“ desertuose ir kepiniuose;
- Skoniniame vandenyje ir gaiviuosiuose gėrimuose;
- Kavos kremuose ir net kai kuriuose maisto papilduose.
Ar verta rizikuoti?
Gydytoja Rasa ypač įspėja žmones, turinčius padidėjusį kraujospūdį, sergančius cukriniu diabetu ar jau turinčius širdies nusiskundimų. Tačiau ir sveikiems žmonėms, kaip mano sesuo Jurgita (44 m.), verta susimąstyti. Ji nustebo sužinojusi, kad tas pats ingredientas slepiasi trijuose skirtinguose produktuose, kuriuos ji vartodavo kasdien.
Šiandien mano rytinė kava yra kitokia – be jokių saldiklių. Iš pradžių trūko to įprasto saldumo, bet jau po savaitės organizmas priprato prie tikrojo pupelių skonio. Kartais geriausias būdas pasirūpinti savimi yra ne ieškoti „stebuklingų“ pakaitalų, o tiesiog sugrįžti prie natūralumo ir saiko.
Komentarai