Snieguota Vilniaus miesto panorama su moderniais dangoraižiais fone.

Tvarumo barometras: Lietuviai atsisako automobilio. Kur nori gyventi?

Tvarumo barometras: Lietuviai atsisako automobilio. Kur nori gyventi?

Trečius metus skelbiamo „Tvarumo barometro“ tyrimo rezultatai atskleidžia, kad didžiųjų Lietuvos miestų ir rajonų gyventojai sparčiai keičia savo kasdienius įpročius. Reikšmingai sumažėjo tų, kurie susisiekimui teikia pirmenybę automobiliui, o būsto pasirinkimo žemėlapyje ryškėja aiškus pasidalinimas: lygiai populiarūs tampa tiek miesto centras, tiek priemiestis. Šie pokyčiai rodo naują miestų evoliucijos kryptį, kurioje dominuoja patogumas, tvarumas ir didesnis saugumas.

„Nuoseklus gyventojų įpročių ir lūkesčių stebėjimas leidžia matyti ne pavienius pasirinkimus, o kryptį, kuria juda miestai ir jų gyventojai. Ryškiausias pokytis fiksuojamas susisiekimo įpročiuose“, – sako „YIT Lietuva“ atstovė Akvilė Varanauskienė.

Automobilio dominavimas silpnėja: populiarėja viešasis transportas

Nors automobilis ilgą laiką buvo svarbiausia susisiekimo priemonė, jo dominavimas kasdienybėje silpsta. Lyginant su 2024 m., miestuose reikšmingai sumažėjo pirmenybę automobiliui teikiančių gyventojų dalis – nuo 47 proc. iki vos 36 proc.. Tuo pat metu visose kitose susisiekimo priemonėse (viešajame transporte, dviračiu ar pėsčiomis) fiksuojamas nuosaikus augimas.

Vertinant bendrą trijų didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) imtį, 38 proc. respondentų pirmenybę vis dar teikia nuosavam automobiliui. Tačiau beveik trečdalis (29 proc.) renkasi viešąjį transportą, o 16 proc. dažniausiai juda pėsčiomis. Apie gyventojų atsitraukimą nuo automobilių kalba ir ankstesni Tvarumo barometro duomenys.

Pokyčiai fiksuojami ir ilgalaikiuose planuose: elektromobilį šiuo metu turi 5 proc. apklaustųjų, o dar 13 proc. planuoja jį įsigyti per artimiausius trejus metus. Ketvirtadalis tam planuoja skirti 5–10 metų laikotarpį.

Būsto pasirinkimo lūkesčiai: ramu ar arti visko?

Gyventojai aiškiai renkasi tarp dviejų skirtingų gyvenimo scenarijų. Apklausos rezultatai rodo, kad beveik lygios dalys respondentų rinktųsi būstą miesto centre arba arti jo (37 proc.) ir tuos, kurie teikia pirmenybę priemiesčiams ar už miesto ribų (39 proc.).

Tai rodo, kad gyventojai renkasi ne tiek konkrečią vietą, kiek gyvenimo būdą. Priemiestis patrauklus dėl ramesnės aplinkos, žaliųjų erdvių ir didesnio privatumo, o būstas centre vertinamas dėl didesnio turto likvidumo ateityje, geriau išvystytos viešojo transporto infrastruktūros ir galimybės kasdien mažiau priklausyti nuo automobilio.

Darbo vietos artumas – svarbiausias kriterijus Vilniuje

Susisiekimo įpročių pokyčius tiesiogiai veikia ir atstumas iki darbo vietos. 45 proc. didžiųjų miestų gyventojų darbo vietos artumą išskiria kaip svarbų kasdienės kelionės kriterijų. Be to, trečdaliui svarbu, kad kelionės metu būtų patogu pasiekti parduotuves ir prekybos centrus.

Darbo vietos artumas ypač aktualus Vilniaus miesto gyventojams – jį išskyrė 50 proc. apklaustųjų. Šis kriterijus taip pat svarbesnis moterims ir jaunesniems (20–30 m. amžiaus grupėje jį svarbiu laiko 55 proc. respondentų).

Tvarumo barometras: Lietuviai atsisako automobilio. Kur nori gyventi?

Tvarumas apima žaliąsias erdves ir saugumą

Tvaraus miesto sampratą gyventojai pirmiausia sieja su žaliosiomis erdvėmis. Be jų, 59 proc. respondentų pabrėžia patogų viešąjį transportą, o 55 proc. – išvystytus pėsčiųjų ir dviračių takus. Be to, reikšmingai išaugo atliekų rūšiavimo sistemų svarbos vertinimas (nuo 52 proc. iki 57 proc. šiemet).

Renkantis naują būstą, tvarumo kriterijai taip pat apima: žaliąsias erdves (72 proc.), patogų viešąjį transportą (65 proc.) ir A++ energinio naudingumo klasę (63 proc.).

Ryškus akcentas – sauga ir technologijos. 4 iš 5 apklaustųjų tikėtųsi, kad naujame projekte būtų įrengtos saulės baterijos energijos gamybai. Taip pat atsiranda papildomi lūkesčiai dėl saugumo: priemiesčiuose gyvenantys respondentai palankiau vertina galimybę mokėti papildomai už būstą su įrengta civilinės saugos patalpa (42 proc.).

„Tai rodo, kad gyventojai būstą vis dažniau vertina ne tik kaip gyvenimo vietą, bet ir kaip ilgalaikį sprendimą, apimantį pasirengimą nenumatytiems scenarijams“, – apibendrina A. Varanauskienė. – „Saugos klausimai natūraliai įsilieja į šiuolaikinę tvarumo sampratą.“

Dažniausiai užduodami klausimai

Koks ryškiausias pokytis nustatytas naujausioje „Tvarumo barometro“ apklausoje, susijęs su susisiekimu?
▼

Ryškiausias pokytis fiksuojamas gyventojų susisiekimo įpročiuose – nors automobilis išlieka svarbus, jo dominavimas kasdienybėje reikšmingai silpnėja.

  • Didžiuosiuose miestuose pirmenybę automobiliui teikiančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 47 proc. (2024 m.) iki 36 proc. (naujausias tyrimas).
  • Visose kitose susisiekimo kategorijose, įskaitant viešąjį transportą ir ėjimą pėsčiomis, fiksuojamas nuosaikus augimas.
Kaip šis pokytis atsispindi bendruose didžiųjų miestų ir jų rajonų gyventojų susisiekimo įpročiuose?
▼

Vertinant bendrą trijų didžiųjų Lietuvos miestų ir jų rajonų gyventojų imtį, nuosavas automobilis vis dar populiariausias, tačiau skirtumas tarp priemonių mažėja.

  • 38 proc. respondentų pirmenybę teikia susisiekimui nuosavu automobiliu.
  • 29 proc. gyventojų renkasi viešąjį transportą.
  • 16 proc. gyventojų dažniausiai juda pėsčiomis.
Kokia yra gyventojų pozicija dėl būsto pasirinkimo: centras ar priemiestis?
▼

Gyventojai aiškiai renkasi tarp skirtingų gyvenimo scenarijų, o pasirinkimai tarp miesto centro ir priemiesčio pasiskirsto beveik po lygiai.

  • Dauguma gyventojų rinktųsi būstą priemiesčiuose ar už miesto ribų (39 proc.).
  • Panaši dalis, 37 proc., rinktųsi būstą miesto centre arba arti jo.
  • Tik 17 proc. apklaustųjų pirmenybę teikia miegamiesiems rajonams.
Kokie yra elektromobilių įsigijimo planai artimiausioje ateityje?
▼

Elektromobilio tema pamažu tampa įprasta, o didelė dalis gyventojų jau planuoja jį įsigyti per artimiausią dešimtmetį.

  • Šiuo metu elektromobilį turi tik 5 proc. apklaustųjų.
  • Dar 13 proc. planuoja įsigyti elektromobilį per artimiausius trejus metus.
  • Ketvirtadalis (25 proc.) planuoja elektrinį transportą per 5–10 metų laikotarpį.

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto